Vertybių testas
Kodėl vienam žmogui gerai apmokamas, bet nuobodus darbas atrodo kalėjimas, o kitam protingas pasirinkimas? Kodėl vieni sprendimai „tiesiog jaučiasi teisingi“, o kiti grąžo iš vidaus, nors popieriuje atrodo puikiai? Atsakymas dažniausiai slypi vertybėse: giliuose prioritetuose, kurie tyliai vertina kiekvieną mūsų pasirinkimą, net kai patys jų neįvardijame.
Šis testas sukurtas pagal žinomiausią pasaulyje vertybių teoriją, Shalomo Schwartzo modelį. 12 klausimų apie realius pasirinkimus parodys, kuri iš keturių didžiųjų vertybių krypčių (atvirumas pokyčiams, pasiekimai ir įtaka, stabilumas ir saugumas, rūpestis kitais) veda jūsų sprendimus. Užtruksite apie 3 minutes.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Schwartzo vertybių teorija trumpai
Socialinis psichologas Shalomas Schwartzas dešimtmečiais tyrė, ko žmonės siekia gyvenime, ir apklausęs dešimtis tūkstančių žmonių daugiau nei 80 šalių rado tą pačią struktūrą: dešimt bazinių vertybių (savarankiškumas, stimuliacija, hedonizmas, pasiekimai, galia, saugumas, konformizmas, tradicija, gerumas, universalizmas), kurios išsidėsto ratu. Rato logika paprasta: gretimos vertybės draugauja, o priešingos konkuruoja. Sunku vienu metu maksimaliai vertinti ir laisvę, ir paklusnumą taisyklėms; ir asmeninę sėkmę, ir visų gerovę.
Dešimt vertybių natūraliai grupuojasi į keturias kryptis, kurias ir matuoja šis testas: atvirumas pokyčiams (savarankiškumas, stimuliacija), saviiškėlimas, čia vadinamas pasiekimais ir įtaka (pasiekimai, galia), išsaugojimas, čia vadinamas stabilumu ir saugumu (saugumas, konformizmas, tradicija), ir savitranscendencija, čia vadinama rūpesčiu kitais (gerumas, universalizmas). Originalūs Schwartzo klausimynai (SVS, PVQ) yra tyrimų įrankiai, todėl klausimus čia sukūrėme patys pagal jo modelį.
Kodėl vertybes verta žinoti?
Vertybės veikia kaip nematomas teisėjas: jos vertina kiekvieną jūsų pasirinkimą ir skiria bausmę, kurios pavadinimas yra vidinis nepasitenkinimas. Žmogus, kurio pagrindinė vertybė yra laisvė, gali priimti puikiai apmokamą darbą griežtoje hierarchijoje ir sirgti juo nuo pirmos dienos, taip ir nesuprasdamas kodėl. Žmogus, kuriam svarbiausias rūpestis kitais, perdega pardavimuose net su geriausiais bonusais. Sprendimai, kurie kertasi su vertybėmis, popieriuje atrodo protingi, o gyvenime jaučiasi kaip svetimi batai.
Praktiškai vertybių žinojimas naudingiausias trijose vietose. Karjeroje: darbo turinys ir kultūra turi maitinti bent jau jūsų pagrindinę kryptį (čia praverčia ir karjeros testas). Santykiuose: poros konfliktai dėl pinigų, laisvalaikio ar vaikų auklėjimo dažniausiai yra vertybių konfliktai persirengę buitimi. Ir asmeninėje ekologijoje: kai gyvenimas „lyg ir geras, bet kažko trūksta“, dažniausiai trūksta būtent apleistos vertybės, o gyvenimo balanso testas padeda ją lokalizuoti.
Vertybių konfliktai: kodėl skauda?
Įdomiausia Schwartzo rato savybė yra priešpriešos. Atvirumas pokyčiams pjaunasi su išsaugojimu: laisvė prieš saugumą, naujumas prieš tradiciją. Pasiekimai pjaunasi su rūpesčiu kitais: mano sėkmė prieš mūsų gerovę. Šios priešpriešos gyvena ne tik tarp žmonių, bet ir kiekvieno viduje: turime visas dešimt vertybių, tik skirtingu stiprumu, todėl dalis sunkiausių gyvenimo sprendimų yra ne „gerai prieš blogai“, o „viena mano vertybė prieš kitą“. Keisti darbą į įdomesnį, bet nestabilų? Skirti metus karjerai ar šeimai? Tai vertybių derybos, ir jas lengviau vesti, kai žinai, kas dalyvauja prie stalo.
Poroje ir komandoje vertybių skirtumai gali būti ir turtas, ir karo priežastis; viskas priklauso nuo to, ar jie įvardyti. Saugumo žmogus be paaiškinimo atrodo kaip stabdys, o atvirumo žmogus kaip neatsakingas vėjavaikis. Bet įvardijus („man svarbiausia, kad turėtume pagalvę; o man, kad gyvenimas nesustotų“) skirtumai virsta darbo pasidalijimu. Poroms šia tema pravers porų suderinamumo testas, kuriame vertybės yra viena iš matuojamų sričių.
Kaip naudoti savo rezultatą?
Pirmiausia pažiūrėkite ne tik į laimėjusią kryptį, bet į visą profilį stulpeliuose. Ryški viena kryptis reiškia aiškų kompasą: sprendimai jums paprastesni, bet verta saugotis aklosios zonos (kiekviena kryptis ją turi, žr. aprašymą). Du ar trys panašūs stulpeliai reiškia turtingesnį, bet prieštaringesnį vidinį gyvenimą: jūsų sunkiausi sprendimai greičiausiai yra būtent šių krypčių derybos, ir joms padeda ne „apsispręsk pagaliau“, o sąmoningas balansavimas (pavyzdžiui, stabilus darbas plius laisvi projektai šalia).
Antras žingsnis: patikrinkite savo kalendorių. Vertybės matuojamos ne žodžiais, o laiku ir pinigais: jei rūpestis kitais jums svarbiausias, o savaitėje nėra nė valandos žmonėms, arba jei atvirumas pirmoje vietoje, o metai nepasiūlė nė vienos naujos patirties, atsiranda tas tylus nepasitenkinimas, kurio priežastį dabar žinote. Trečias žingsnis: dideliems sprendimams naudokite vertybių klausimą tiesiogiai. Ne tik „ar apsimoka?“, bet ir „kuri mano vertybė čia laimi, o kuri moka sąskaitą?“. Motyvacijos mechanizmą papildomai parodys motyvacijos testas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar vertybės keičiasi per gyvenimą?
Taip, bet lėtai ir dėsningai. Tyrimai rodo, kad su amžiumi dauguma žmonių kiek labiau vertina saugumą, tradiciją ir gerumą, o stimuliacijos ir pasiekimų svarba mažėja. Staigius pokyčius dažniausiai sukelia dideli gyvenimo įvykiai: vaiko gimimas, netektis, liga, emigracija. Todėl testą prasminga pakartoti po didelių gyvenimo lūžių.
Ar yra teisingų ir neteisingų vertybių?
Schwartzo modelyje ne: visos dešimt vertybių yra universalūs žmogiški poreikiai, ir visuomenei reikia visų krypčių žmonių. Problemos kyla ne iš vertybių, o iš kraštutinumų (bet kuri vertybė, tapusi vienintele, žaloja) ir iš neatitikimo tarp vertybių ir gyvenimo, kai žmogus metų metus maitina svetimus prioritetus.
Mano ir partnerio vertybės skiriasi. Ar tai blogai?
Nebūtinai. Charakterio lygio skirtumai (vienas atviresnis naujovėms, kitas labiau saugantis) porą dažnai papildo, jei yra įvardyti ir gerbiami. Rimčiau verta žiūrėti į gilius prioritetų konfliktus dėl bendrų sprendimų: vaikų, pinigų, gyvenamosios vietos, karjeros aukų. Juos geriausia aptarti kuo anksčiau, o padėti gali porų suderinamumo testas.
Kodėl testas matuoja 4 kryptis, o ne 10 vertybių?
Dešimt Schwartzo vertybių patikimai išmatuoti reikia ilgo klausimyno (originalus PVQ turi 40 ir daugiau teiginių). Keturios aukštesnės kryptys yra to paties modelio stambesnis žemėlapis, kuriam pakanka trumpo testo ir kuris kasdieniams sprendimams dažniausiai net naudingesnis: jis rodo pagrindines jūsų sprendimų jėgas ir jų konfliktus.
Ar mano atsakymai saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- Schwartz S. H. (1992). Universals in the content and structure of values. Advances in Experimental Social Psychology, 25.
- Schwartz S. H. (2012). An overview of the Schwartz theory of basic values. Online Readings in Psychology and Culture, 2(1).
- Sagiv L., Schwartz S. H. (2022). Personal values across cultures. Annual Review of Psychology, 73.
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.
