Pereiti prie turinio
VisiTestai.lt
Santykiai

Empatijos testas

Empatija, gebėjimas suprasti ir pajausti kitą žmogų, yra santykių pamatas: nuo jos priklauso draugystės, partnerystė, tėvystė ir net karjera. Mokslininkai skiria dvi jos puses: kognityvinę (suprasti, ką kitas galvoja ir jaučia) ir emocinę (pajausti kito emociją tarsi savą), ir jos ne visada eina kartu.

Šis testas, sudarytas pagal mokslinėje psichologijoje naudojamų empatijos skalių principus, per 20 teiginių įvertins abu jūsų empatijos dėmenis. Atsakykite, koks esate iš tikrųjų, ne koks norėtumėte atrodyti. Užtruksite apie 4 minutes.

Pasidalinti:
20 klausimų ~4 min. Nemokamas

Pradėkite testą

Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.

Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.

Kas yra empatija ir kokios jos rūšys?

Empatija yra gebėjimas suprasti ir dalintis kito žmogaus išgyvenimais. Mokslininkai skiria tris jos dėmenis. Kognityvinė empatija yra suprasti, ką kitas galvoja ir jaučia („matau, kad jis nusivylęs, nes tikėjosi kitokio rezultato“). Emocinė empatija yra pajausti kito emociją savo kūnu (gniaužimas gerklėje matant verkiantį). Ir empatinis rūpestis (užuojauta) yra noras padėti, kylantis iš pirmų dviejų.

Šie dėmenys ne visada eina kartu: yra žmonių, kurie puikiai „skaito“ kitus, bet nieko nejaučia (kognityvinė be emocinės, taip veikia manipuliatoriai), ir tokių, kuriuos kitų skausmas užlieja, bet jie nesupranta, kas vyksta (emocinė be kognityvinės). Brandi empatija yra abiejų pusiausvyra, vainikuota noru padėti.

Ar empatiją galima išsiugdyti?

Taip, ir tai viena geriausių žinių iš empatijos tyrimų. Nors bazinis jautrumas iš dalies įgimtas, empatija elgiasi kaip raumuo: stiprėja nuo naudojimo. Stanfordo psichologo Jamilio Zaki tyrimai rodo, kad vien tikėjimas, jog empatija keičiama, jau didina žmonių pastangas suprasti kitus, ir jų rezultatus.

Veiksmingiausi treniruotės būdai: aktyvus klausymasis (išklausyti iki galo ir perfrazuoti, prieš atsakant), grožinė literatūra (tyrimais įrodyta, kad skaitantys grožinę literatūrą geriau supranta kitų psichiką), sąmoningas perspektyvos keitimas (reguliariai klausti savęs „kaip tai atrodo iš jo pusės?“) ir kontaktas su kitokiais žmonėmis, nes empatija auga ten, kur susiduriame su kitokia patirtimi nei mūsų.

Empatijos šešėlis: kai jos per daug

Apie empatijos trūkumą kalbama daug, bet retai apie jos perteklių. Empatinis distresas yra būsena, kai kito skausmas užlieja taip stipriai, kad žmogus arba perdega (slaugytojų, psichologų, socialinių darbuotojų profesinė rizika), arba ima vengti kenčiančių, nes nebepakelia.

Neuromokslininkės Tanios Singer tyrimai parodė įdomų dalyką: empatinis distresas ir užuojauta smegenyse veikia skirtingai: distresas aktyvuoja skausmo tinklus ir sekina, o užuojauta (rūpestis be susiliejimo) aktyvuoja artumo ir motyvacijos tinklus ir suteikia energijos. Praktinė išvada: jautriems žmonėms verta treniruoti ne „storesnę odą“, o užuojautą su ribomis, norą padėti, neskęstant kartu su skęstančiuoju.

Empatija ir emocinis intelektas

Empatija yra viena iš penkių emocinio intelekto sričių (greta savimonės, savireguliacijos, motyvacijos ir socialinių įgūdžių). Galima turėti aukštą empatiją ir žemą bendrą EQ, pavyzdžiui, puikiai jausti kitus, bet nesusitvarkyti su savo emocijomis.

Jei norite pilno savo emocinių gebėjimų žemėlapio, atlikite ir emocinio intelekto testą, ir kartu šie du testai parodo, ar jūsų stiprybė yra jausti kitus, valdyti save, ar abu iš karto.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kuo skiriasi empatija nuo užuojautos?

Empatija yra suprasti ir pajausti, ką išgyvena kitas. Užuojauta (empatinis rūpestis) yra iš to kylantis noras padėti. Empatija be užuojautos gali likti šaltu „skaitymu“, o užuojauta be empatijos lieka nepataikiusia pagalba.

Ar žema empatija reiškia, kad esu blogas žmogus?

Ne. Empatija yra įgūdis, o ne moralės matas: yra gerų žmonių su žema empatija (jie padeda iš principų) ir manipuliatorių su aukšta kognityvine empatija. Be to, empatija treniruojama, o žemas rezultatas tėra atspirties taškas.

Kodėl aš jaučiu kitus per stipriai?

Tikėtina, jūsų emocinė empatija labai aukšta, o kitų jausmai jus pasiekia visa jėga. Tai ne yda, o jautri nervų sistema. Svarbiausia išmokti ribų: padėti galima ir nesusiliejant su kito skausmu.

Ar vyrų empatija žemesnė nei moterų?

Savivertinimo testuose moterys vidutiniškai renka daugiau balų, tačiau objektyviuose matavimuose skirtumai maži. Didelę dalį skirtumo lemia kultūra: berniukai rečiau skatinami jausmus pastebėti ir įvardinti.

Ar empatijos gali visiškai nebūti?

Beveik visiškas empatijos nebuvimas yra retas ir dažniausiai susijęs su tam tikrais asmenybės ypatumais ar sutrikimais. Daugumos žmonių „žema empatija“ iš tiesų yra netreniruotas arba užblokuotas (pvz., perdegimo) įgūdis.

Ar testas nemokamas ir anonimiškas?

Taip, testas nemokamas, be registracijos, o atsakymai niekur nesiunčiami: skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje.

Šaltiniai ir metodika

Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.

  • Davis M. H. (1983). Measuring individual differences in empathy: Evidence for a multidimensional approach. Journal of Personality and Social Psychology.
  • Zaki J. (2019). The War for Kindness: Building Empathy in a Fractured World. Crown.
  • Singer T., Klimecki O. M. (2014). Empathy and compassion. Current Biology.
Ar šis puslapis jums buvo naudingas?

Susiję straipsniai