Moralinės raidos testas

Psichologas Lawrence’as Kohlbergas dešimtmečius klausinėjo žmones apie moralines dilemas ir pastebėjo: svarbu ne tai, KĄ žmogus atsako, o KODĖL. Tas pats sprendimas „nemeluoti“ gali remtis bausmės baime, noru būti geram žmonių akyse arba principu, kuris galioja net tada, kai niekas nemato ir nebaudžia.

Iš to gimė trijų lygių teorija: ikikonvencinis (moralė = pasekmės man), konvencinis (moralė = taisyklės ir kitų akys) ir pokonvencinis (moralė = universalūs principai, kurie kartais aukščiau taisyklių). Šis edukacinis testas iš 9 dilemų parodys, kuris mąstymo lygis pas jus dominuoja. Atsakykite sąžiningai, ne „gražiai“. Užtruksite apie 3 minutes.

Pasidalinti:

9 klausimų ~3 min. Nemokamas

Pradėkite testą

Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.

Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.

Kohlbergo teorija per tris minutes

Lawrence’as Kohlbergas (1927 iki 1987) moralinę raidą tyrė pateikdamas žmonėms dilemas (garsiausia apie Heinzą, kuris svarsto vogti vaistą mirštančiai žmonai) ir analizuodamas ne sprendimus, o argumentus. Jo modelyje yra trys lygiai po dvi stadijas: ikikonvencinis (1 stadija: bausmės vengimas; 2 stadija: nauda ir mainai), konvencinis (3 stadija: būti geram kitų akyse; 4 stadija: tvarka ir pareiga) ir pokonvencinis (5 stadija: visuomenės sutartis ir teisės; 6 stadija: universalūs etiniai principai).

Raida, pasak Kohlbergo, eina per stadijas iš eilės ir ne visi pasiekia viršutines: dauguma suaugusiųjų gyvena konvenciniame lygyje, o šeštąją stadiją jis laikė daugiau idealu nei norma.

Už ką Kohlbergą kritikuoja?

Teorija turi rimtų kritikų, ir sąžininga juos paminėti. Carol Gilligan teigė, kad Kohlbergo teisingumo logika atspindi vyrišką moralės sampratą, o rūpesčio etika (santykiai, atsakomybė už konkrečius žmones) jo skalėje neteisingai atrodo žemesnė. Kultūrų tyrimai pridūrė, kad pokonvencinis individualių teisių akcentas yra vakarietiškas: bendruomeninėse kultūrose aukščiausia moralė formuluojama kitaip. Galiausiai, mąstymo lygis silpnai prognozuoja elgesį: žmonės gražiai samprotauja ir negražiai elgiasi.

Todėl šiuolaikinė moralės psichologija (pavyzdžiui, Jonathano Haidto darbai) į Kohlbergą žiūri kaip į svarbų, bet nepilną žemėlapį: moralė yra ne tik protavimas, bet ir intuicijos, emocijos bei kultūra.

Kam šis testas naudingas?

Kaip veidrodis: jis parodo, kokia logika jūs iš tikrųjų grindžiate sprendimus, o tai pravartu tėvams (vaikų moralė auga per lygius, ir argumentai turi atitikti vaiko lygį: penkiamečiui „nes skaudins draugą“ veikia geriau nei paskaita apie principus), vadovams (komandos taisyklės turi kalbėti keliais lygiais vienu metu) ir kiekvienam, kuris nori suprasti savo vidinį teisėją.

Jei tema patiko, natūralus tęsinys yra vertybių testas (kas jums svarbu) ir kritinio mąstymo testas (kaip vertinate argumentus).

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar aukštesnis lygis reiškia, kad žmogus geresnis?

Ne: lygiai aprašo mąstymo struktūrą, o ne širdį ar elgesį. Konvencinio lygio žmogus, kuris sąžiningai laikosi žodžio, gyvenime gali būti moralesnis už principų filosofą, kuris gražiai kalba ir negražiai elgiasi. Kohlbergo skalė matuoja argumentus, o gyvenimas matuoja darbus.

Mano atsakymai išsibarstė po visus lygius. Ar tai normalu?

Visiškai: net Kohlbergo tyrimuose žmonės skirtingose situacijose samprotauja skirtingais lygiais, o testas rodo tik dominantę. Beje, situacija irgi lemia: apie mokesčius dauguma mąsto pasekmių lygiu, apie savo vaikus principų.

Kaip auginti vaiko moralinį mąstymą?

Kohlbergo tyrimų praktinė išvada: mąstymas auga nuo dilemų aptarimo, kai vaikas girdi argumentus viena stadija aukščiau savo dabartinės. Veikia paprasti pokalbiai apie situacijas iš gyvenimo ir filmų: „o kaip būtų teisinga? kodėl?“, be paskaitų, su tikru domėjimusi vaiko logika.

Ar mano atsakymai saugomi?

Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.

Šaltiniai ir metodika

Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.

Kohlberg L. (1981). Essays on Moral Development, Vol. I: The Philosophy of Moral Development. Harper and Row.
Gilligan C. (1982). In a Different Voice: Psychological Theory and Women’s Development. Harvard University Press.

Ar šis puslapis jums buvo naudingas?