Pereiti prie turinio
VisiTestai.lt
Santykiai

Atsiprašymo kalbų testas

Kartais žmogus atsiprašo, o vis tiek lieka jausmas, kad atsiprašymas „netikras“. Dažnai priežastis paprasta: jis atsiprašė ne ta kalba, kurios jums reikia. Meilės kalbų autorius Gary Chapmanas kartu su Jennifer Thomas pastebėjo, kad kaip yra penkios meilės kalbos, taip yra ir penkios atsiprašymo kalbos: skirtingiems žmonėms įtikina skirtingi atsiprašymo elementai.

Šis testas iš 15 teiginių parodys, kurios atsiprašymo kalbos jums svarbiausios: apgailestavimas, atsakomybės pripažinimas, atitaisymas, tikras pasitaisymas ar prašymas atleisti. Žinodami tai, galėsite pasakyti artimiesiems, ko jums iš tikrųjų reikia, ir geriau suprasti, kodėl kai kurie atsiprašymai jūsų nepasiekia. Užtruksite apie 2 minutes.

Pasidalinti:
15 klausimų ~2 min. Nemokamas

Pradėkite testą

Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.

Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.

Penkios atsiprašymo kalbos

Gary Chapmanas, išgarsėjęs „penkių meilės kalbų“ idėja, kartu su psichologe Jennifer Thomas pastebėjo, kad atsiprašymas veikia panašiai: skirtingiems žmonėms tikrą atsiprašymą sudaro skirtingi elementai. Jie išskyrė penkias atsiprašymo kalbas: apgailestavimo išsakymą, atsakomybės prisiėmimą, atitaisymą, tikrą pasiryžimą keistis ir prašymą atleisti.

Pagrindinė idėja praktiška: kai atsiprašome ne ta kalba, kurios kitam žmogui reikia, atsiprašymas jo tiesiog nepasiekia, net jei mums atrodo nuoširdus. Vienam reikia išgirsti „man gaila“, kitam „aš klydau“, trečiam pamatyti pasikeitimą. Žinodami savo ir artimųjų atsiprašymo kalbą, galime išvengti daugybės nesusikalbėjimų, kai abu nuoširdūs, bet vienas jaučiasi neišgirstas.

Kodėl vieni atsiprašymai neveikia

Dažniausia atsiprašymo nesėkmės priežastis yra ne nenuoširdumas, o kalbų nesutapimas. Įsivaizduokite žmogų, kuriam svarbiausia atsakomybės pripažinimas, ir partnerį, kuris nuoširdžiai sako „man labai gaila“, bet niekada aiškiai nepripažįsta klydęs. Vienas duoda iš visos širdies, kitas lieka nepatenkintas, ir abu jaučiasi neteisingai. Problema ne jausmų trūkumas, o adreso klaida.

Yra ir tikrai prasti atsiprašymai, kurie neveikia beveik niekam: „atsiprašau, jei tu įsižeidei“ (kaltė perkeliama nukentėjusiajam), „atsiprašau, bet tu irgi“ (kaltė padalinama), arba atsiprašymas, po kurio tas pats elgesys kartojasi. Šie visi turi bendrą bruožą: jie saugo atsiprašančiojo ego vietoje to, kad pripažintų žalą.

Kaip atsiprašyti, kad pasiektų

Geras atsiprašymas dažnai apima kelias kalbas iš karto, bet svarbiausia yra pataikyti į tą, kurios konkrečiam žmogui reikia labiausiai. Praktiškas žingsnis santykiuose: paprasčiausiai paklauskite artimo žmogaus, ko jam reikia, kad atsiprašymas jaustųsi tikras, arba pasidalinkite savo šio testo rezultatu. Tai pokalbis, kuris gali užkirsti kelią daugybei būsimų konfliktų.

Verta prisiminti ir tai, kad atsiprašymas yra tik pusė proceso: kita pusė yra atleidimas, o jis yra pasirinkimas ir kelias, ne pareiga. Sveikuose santykiuose abu mokosi ir gerai atsiprašyti, ir su laiku atleisti. Susijusios temos: meilės kalbos, konfliktų sprendimas ir santykių laimė.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kuo skiriasi atsiprašymo kalbos nuo meilės kalbų?

Tai dvi susijusios, bet atskiros Chapmano idėjos. Meilės kalbos aprašo, kaip žmogus geriausiai priima meilę (per žodžius, laiką, dovanas, pagalbą ar prisilietimą), o atsiprašymo kalbos aprašo, ko žmogui reikia, kad atsiprašymas jaustųsi tikras. Įdomu, kad žmogaus meilės kalba ir atsiprašymo kalba nebūtinai sutampa: galima geriausiai jausti meilę per laiką, bet atsiprašymą priimti tik per aiškų atsakomybės pripažinimą.

Ar tai moksliškai pagrįsta?

Atsiprašymo (ir meilės) kalbų idėja kilo iš Chapmano praktikos, ne iš griežtų tyrimų, ir kaip teorija ji nėra formaliai patvirtinta mokslo standartais. Tyrimai apie efektyvų atsiprašymą apskritai patvirtina, kad atsakomybės pripažinimas ir atitaisymo pasiūlymas yra vieni svarbiausių elementų. Tad šį testą verta vertinti kaip naudingą pokalbio ir savęs pažinimo įrankį, o ne kaip tikslų mokslinį matavimą.

Ką daryti, jei mano ir partnerio kalbos skiriasi?

Tai net dažniausias atvejis, ir būtent čia idėja naudingiausia. Sprendimas paprastas: pasidalinkite savo rezultatais ir sąmoningai atsiprašinėkite ta kalba, kurios reikia kitam, o ne ta, kuri natūrali jums. Jei jums svarbiausias pasikeitimas, o partneriui apgailestavimas, tiesiog žinokite tai ir stenkitės duoti kitam tai, ko jam reikia. Būtent šis sąmoningumas ir yra visa vertė.

Ar mano atsakymai saugomi?

Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.

Šaltiniai ir metodika

Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.

  • Chapman G., Thomas J. (2006). The Five Languages of Apology. Northfield Publishing.
  • Lewicki R. J., Polin B., Lount R. B. (2016). An exploration of the structure of effective apologies. Negotiation and Conflict Management Research, 9(2).
Ar šis puslapis jums buvo naudingas?