Santykiai

Draugystės testas

Suaugusiųjų draugystės retai baigiasi pykčiu: jos dažniau išsikvepia tyliai, likdamos kontaktų sąraše kaip įprotis. O kartais atvirkščiai: šalia yra tikras draugas, kurio vertės nepastebime, nes jis tiesiog visada buvo. Abiem atvejais naudingas patikrinimas: kas iš tikrųjų vyksta tarp mūsų?

Prieš atsakydami išsirinkite vieną konkretų žmogų: šis testas matuoja ne jūsų „draugiškumą“, o vienos draugystės būklę per tris matmenis: pasitikėjimą, abipusiškumą ir palaikymą. Užtruksite apie 2 minutes, o testą galima kartoti su skirtingais žmonėmis.

Pasidalinti:

12 klausimų ~2 min. Nemokamas

Pradėkite testą

Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.

Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.

Iš ko padaryta tikra draugystė?

Draugystės tyrėjai (nuo Aristotelio iki šiuolaikinės socialinės psichologijos) sutaria dėl branduolio: tikra draugystė laikosi ant trijų kojų. Pasitikėjimas: galiu rodyti silpnumą be baimės, kad tai bus panaudota. Abipusiškumas: investicijos (laikas, dėmesys, iniciatyva) teka abiem kryptimis, nors nebūtinai simetriškai kiekvieną mėnesį. Palaikymas: sunkiu metu žmogus atsiranda, o mano sėkmė jam džiaugsmas, ne skausmas. Malonumas būti kartu yra ketvirtas, bet jis vienas be anų trijų sukuria tik gerą kompaniją, ne draugą.

Robinas Dunbaras, socialinių ryšių tyrėjas, primena ir talpos ribas: artimų draugų žmogus vidutiniškai pajėgia turėti apie 5, gerų apie 15. Todėl draugysčių klausimas visada yra ir prioritetų klausimas.

Kodėl suaugusiųjų draugystės sunkesnės?

Vaikystės ir studijų draugystės gimsta iš trijų nemokamų ingredientų: artumo (matomės kasdien), pasikartojimo (be pastangų) ir bendrų patirčių. Suaugus visi trys dingsta: gyvenimai išsiskirsto, laikas suvalgomas darbų ir šeimų, o naujos pažintys lieka funkcinės. Todėl suaugusiųjų draugystė yra ne radinys, o statinys: ji reikalauja sąmoningo reguliarumo, kurio jaunystėje nereikėjo.

Praktinė išvada dviguba: senas draugystes gaivina reguliarumas (ritualai, ne proginiai susitikimai), o naujos gimsta ten, kur yra pasikartojimas (būreliai, sportas, bendruomenės), ne vienkartiniuose renginiuose.

Kada draugystę verta paleisti?

Draugystės keičiasi, ir dalis jų natūraliai baigiasi: tai ne išdavystė, o gyvenimas. Ženklai, kad ryšys tapo tik įpročiu ar net našta: po susitikimų nuolat jaučiatės blogiau, jūsų sėkmės sutinkamos šalčiu ar pašaipa, vežimą traukiate tik jūs, o pasitikėjimas ne kartą panaudotas prieš jus. Tokiu atveju sveikiausia arba atviras pokalbis (draugystės vertos bent vieno bandymo), arba tylus perkėlimas į pažįstamų lentyną be dramų.

Ir atvirkščiai: jei testas priminė, kokį gerą draugą turite, nepasilikite šios žinios sau. Draugystės miršta nuo tylos dažniau nei nuo konfliktų.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar normalu, kad visada rašau pirmas (-a)?

Nedidelė asimetrija normali: žmonės skiriasi iniciatyvumu, ir kai kurie puikūs draugai tiesiog niekada nerašo pirmi, bet visada atsiliepia šiltai ir mielai susitinka. Problema ne kas rašo, o ar yra atsakas: jei jūsų iniciatyva sutinkama entuziazmu, viskas gerai; jei tik vangiu „aha, kada nors“, vežimą traukiate vieni.

Retai matomės, bet susitikę jaučiamės kaip anksčiau. Ar tai dar draugystė?

Taip, tai net atskiras jos tipas: draugystės, kurios laiko pauzes. Požymis „pratęsiame nuo tos pačios vietos“ yra vienas stipriausių tikros draugystės ženklų, nes rodo gilų pamatą. Tik nepainiokite jo su amžinu atidėjimu: net tokioms draugystėms reikia bent retų, bet tikrų susitikimų.

Pavydžiu draugui sėkmės ir dėl to jaučiuosi blogai. Ar aš blogas draugas?

Ne, jūs sąžiningas žmogus: pavydo dūris pamačius draugo sėkmę yra normali, žmogiška reakcija, kurią patiria dauguma. Draugystę apibrėžia ne pirmoji emocija, o antrasis žingsnis: ar leidžiate pavydui virsti šalčiu ir pašaipomis, ar jį pastebite ir vis tiek nuoširdžiai palaikote. Jei pavydas nuolatinis ir kartus, žvilgtelėkite į savivertės testą: jis dažniausiai apie tai.

Ar mano atsakymai saugomi?

Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.

Šaltiniai ir metodika

Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.

Dunbar R. I. M. (2018). The anatomy of friendship. Trends in Cognitive Sciences, 22(1).
Waldinger R., Schulz M. (2023). The Good Life: Lessons from the World’s Longest Scientific Study of Happiness. Simon and Schuster.

Ar šis puslapis jums buvo naudingas?