Psichologinio atsparumo testas

Kas yra psichologinis atsparumas?

Atsparumas yra ne sunkumų nejautimas, o grįžimo į formą greitis. Psichologijoje jis apibrėžiamas kaip gebėjimas adaptyviai išgyventi nelaimes, stresą ir pokyčius: sulinkti, bet nelūžti, ir atsitiesti, kartais net tvirtesniam nei anksčiau (tai vadinama potrauminiu augimu).

BRS (angl. Brief Resilience Scale) yra 2008 m. Bruce'o Smitho ir kolegų sukurta 6 teiginių skalė, kuria paremtas šis testas. Skirtingai nuo ilgesnių klausimynų (pvz., licencijuojamo CD-RISC), BRS matuoja patį atsigavimo gebėjimą, o ne jo prielaidas, todėl laikoma vienu „švariausių“ atsparumo matų ir plačiai naudojama tyrimuose.

Balai svyruoja nuo 0 iki 24: nuo 0 iki 11 rodo žemą, nuo 12 iki 19 vidutinį, nuo 20 iki 24 aukštą atsparumą.

Iš ko sudarytas atsparumas?

Atsparumo tyrimai (tarp jų ir dešimtmečius trukę longitudiniai) nuosekliai randa tuos pačius statybinius blokus:

• Ryšiai: bent vienas palaikantis santykis yra stipriausias atsparumo veiksnys visose amžiaus grupėse
• Mąstymo lankstumas: gebėjimas peržiūrėti situaciją iš kelių pusių ir atskirti faktus nuo katastrofinių prognozių
• Savivoka: savo emocijų atpažinimas ir įvardijimas: kas įvardyta, tas valdoma
• Prasmė: tikslas ar vertybės, dėl kurių verta atsitiesti; „kodėl“ padeda ištverti bet kokį „kaip“
• Kūno resursas: miegas, judėjimas, mityba: išsekęs organizmas atsparumo negeneruoja
• Veiksmingumo patirtis: prisiminimai apie įveiktus sunkumus, į kuriuos galima atsiremti naujoje krizėje

Kaip treniruoti atsparumą?

Atsparumas auga ne skaitant apie jį, o per mažas kasdienes praktikas. Veiksmingiausios iš jų patikrintos tyrimais: sunkumų perrėminimas (užrašykite nesėkmę ir tris būdus pažiūrėti į ją kitaip), dėkingumo praktika (trys geri dalykai kas vakarą, banalu, bet nuosekliai gerina emocinį foną), kontroliuojamas diskomfortas (šaltas dušas, sunki treniruotė, nemalonus pokalbis, tai yra sąmoningas išėjimas iš komforto zonos mažomis dozėmis treniruoja nervų sistemą atsigauti).

Svarbiausia yra atsigavimo ritualai: atsparumas priklauso ne nuo to, kiek atlaikote, o nuo to, kaip greitai pasipildote. Suplanuotas poilsis po įtampos, judėjimas, gamta, miegas yra ne atlygis už išgyvenimą, o pati atsparumo mechanika.

Kada žemas atsparumas yra signalas rimčiau?

Jei jaučiate, kad nebeatsigaunate išvis, kai kiekviena smulkmena išmuša, o jėgų neatsiranda net po poilsio, tai gali būti nebe atsparumo, o išsekimo ar nuotaikos sutrikimo ženklas. Tokiu atveju praverčia perdegimo ir geros savijautos testai: jie padės atskirti, ar reikia treniruotės, ar pirmiausia atsistatymo ir galbūt specialisto pagalbos.

Ir dar: atsparumas nėra pareiga būti tvirtam visada. Žmonės, kurie leidžia sau išgyventi sunkumus (liūdėti, prašyti pagalbos, sustoti), ilgainiui būna atsparesni už tuos, kurie viską „laiko savyje“.