Emocinės priklausomybės testas
Meilė ir emocinė priklausomybė iš išorės gali atrodyti vienodai: daug jausmų, daug dėmesio partneriui, nenoras jo prarasti. Skirtumas matyti viduje. Meilė prideda: šalia žmogaus tampate pilnesnis savęs. Priklausomybė pakeičia: partneris tampa vieninteliu jūsų nuotaikos, savivertės ir gyvenimo prasmės šaltiniu, o jūs pats (pati) pamažu išsitrinate.
Šis testas yra 12 teiginių apie tai, kas vyksta su jumis santykiuose: nuotaika, ribomis, savarankiškumu ir baime prarasti. Atsakykite sąžiningai, ne taip, „kaip turėtų būti“. Užtruksite apie 3 minutes.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Kas yra emocinė priklausomybė?
Emocinė priklausomybė (buitiškai dar vadinama kodependencija, nors psichologijoje šis terminas platesnis) yra santykių modelis, kuriame kitas žmogus tampa pagrindiniu jūsų emocinės būsenos reguliatoriumi. Jo nuotaika lemia jūsų nuotaiką, jo dėmesys lemia jūsų savivertę, jo buvimas šalia lemia, ar diena gera. Savi poreikiai, nuomonė ir gyvenimas už santykių ribų pamažu nyksta, nes visa energija eina į vieną tašką: išlaikyti ryšį.
Nuo stiprios meilės tai skiriasi vienu esminiu bruožu. Meilėje du žmonės lieka dviem žmonėmis: jie renkasi vienas kitą laisvai ir gali vienas be kito išbūti, nors ir nenori. Priklausomybėje pasirinkimo jausmo nebėra: žmogus laikosi santykių ne todėl, kad juose gera, o todėl, kad be jų neįsivaizduoja savęs. Būtent todėl priklausomybė taip dažnai laiko žmones santykiuose, kuriuose jiems bloga.
Iš kur ji atsiranda?
Dažniausia šaknis yra ankstyva patirtis, kurioje meilė buvo nestabili arba sąlyginė: tėvai, kurių šiluma priklausė nuo nuotaikos ar pasiekimų, emocinis apleistumas, skaudžios pirmosios meilės. Iš tokios patirties susiformuoja nerimastingas prisirišimo stilius: gilus įsitikinimas, kad meilė gali bet kada dingti, todėl ją reikia nuolat saugoti, pelnyti ir tikrinti. Suaugus šis šablonas įsijungia kiekvienuose reikšminguose santykiuose.
Antra dažna dedamoji yra žema savivertė. Kai žmogus giliai netiki, kad yra vertas meilės tiesiog toks, koks yra, partnerio dėmesys tampa vieninteliu vertės įrodymu, o jo praradimas prilygsta savo vertės praradimui. Tuomet net menkas atstumas (neatsakyta žinutė, prastesnė nuotaika) išgyvenamas kaip grėsmė egzistencijai. Jei atpažįstate šį mechanizmą, greta šio testo verta atlikti savivertės ir prisirišimo stiliaus testus.
Kaina, kurios iš pradžių nesimato
Emocinė priklausomybė kenkia abiem santykių pusėms. Priklausomam žmogui ji kainuoja tapatybę: metai iš metų atidedami savi tikslai, tyla vietoj nuomonės, draugystės, kurios „netyčia“ nunyko. Partneriui ji užkrauna nepakeliamą vaidmenį: būti atsakingam už kito žmogaus laimę visą parą. Net mylintis ir kantrus žmogus nuo tokio krūvio ilgainiui pavargsta arba pradeda ryšio vengti, o tai priklausomam žmogui atrodo kaip artėjantis palikimas ir dar labiau sustiprina įsikibimą. Ratas užsidaro.
Yra ir pavojingesnis scenarijus: priklausomybė yra ideali terpė išnaudojimui. Žmogus, kuris paniškai bijo likti vienas, sunkiai brėžia ribas, atleidžia tai, ko atleisti nereikėtų, ir ilgai netiki, kad su juo elgiamasi blogai. Jei jūsų santykiuose yra žeminimo, kontrolės, pavydo scenų ar emocinių sūpuoklių „šaltas karštas“, būtinai atlikite toksinių santykių testą.
Kaip atgauti save: kryptis, kuri veikia
Gera žinia: emocinė priklausomybė yra išmoktas modelis, o išmoktus modelius galima permokyti. Kryptis čia priešinga intuicijai. Atrodo, kad reikia dar labiau stengtis dėl santykių, o iš tikrųjų reikia atstatyti save: draugus, pomėgius, tikslus, nuomonę, fizinę erdvę sau. Kuo daugiau atramos taškų turi jūsų gyvenimas, tuo mažiau svorio tenka vienam žmogui ir tuo laisvesnė darosi pati meilė.
Praktinis kelias dažniausiai atrodo taip: mažų savarankiškumo žingsnių treniruotė (vakaras atskirai, savas užsiėmimas, „ne“ smulkmenoje), darbas su saviverte ir, jei modelis gilus ar kartojasi per kelis santykius, psichoterapija. Terapijoje priklausomybės šablonai keičiasi geriausiai, nes pats terapinis santykis tampa saugia vieta patirti, kad artumas gali būti be baimės. Jausmų stiprumą, jei norite, galite pasimatuoti meilės testu: skirtumas tarp „daug meilės“ ir „daug baimės“ tampa matomas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar stipri meilė ir emocinė priklausomybė yra tas pats?
Ne. Kriterijus yra tai, kas vyksta su jūsų savastimi. Stipri meilė palieka jus jumis: turite savo nuomonę, draugus, tikslus, tik dabar dar ir mylite. Priklausomybė jus keičia: nuomonė nutyla, draugai nunyksta, o savivertė ima priklausyti nuo partnerio dėmesio. Meilė gali būti labai stipri ir visiškai sveika.
Ar emocinė priklausomybė yra liga?
Ne, tai ne diagnozė, o santykių modelis. Tačiau jos fone dažnai gyvena tikri sunkumai: nerimas, žema savivertė, kartais depresija, o pats modelis gali laikyti žmogų žalinguose santykiuose. Todėl į stiprią priklausomybę verta žiūrėti rimtai ir nesivaržyti kreiptis pagalbos.
Atpažįstu savo partnerį: jis (ji) priklausomas nuo manęs. Ką daryti?
Svarbiausia nespręsti už jį ir nekuruoti jo laimės visą parą, nes tai tik gilina modelį. Padeda švelnus skatinimas turėti savo gyvenimą (draugus, užsiėmimus), atviras pokalbis apie tai, kad jo baimė jus slegia, ir aiškios, šiltos ribos. Jei partneris kenčia, geriausia dovana jam yra padrąsinimas kreiptis į psichologą.
Kuo rūpestis skiriasi nuo priklausomybės?
Rūpestis kyla iš pertekliaus: man gera, todėl dalinuosi. Priklausomybė kyla iš baimės: darau viską, kad manęs nepaliktų. Praktinis testas: ar galite pasakyti partneriui „ne“ be panikos? Ar turite gyvenimą už santykių ribų? Jei abu atsakymai „taip“, jūsų atsidavimas greičiausiai yra rūpestis, o ne priklausomybė.
Ar mano atsakymai saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- Hazan C., Shaver P. (1987). Romantic love conceptualized as an attachment process. Journal of Personality and Social Psychology, 52(3).
- Beattie M. (1986). Codependent No More. Hazelden.
- Bornstein R. F. (2012). Dependent personality disorder: Effective time-limited therapy. Current Psychiatry, 11(3).
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.
