Meilės testas
Ar tai, ką jaučiu, yra meilė? Šis klausimas atrodo neišmatuojamas, bet psichologija jį matuoja jau daugiau nei pusę amžiaus. 1970 metais Zickas Rubinas sukūrė pirmąją mokslinę meilės skalę ir parodė, kad meilė nuo paprastos simpatijos skiriasi trimis dalykais: prieraišumu (noriu būti šalia), rūpesčiu (man svarbu, kad tau būtų gera) ir artumu (tau galiu patikėti viską).
Šis testas yra 12 mūsų pačių parengtų teiginių, sukurtų pagal Rubino meilės skalę. Prieš atsakydami pasirinkite žmogų, apie kurį galvosite, ir atsakinėkite sąžiningai: ne apie tai, ką „turėtumėte“ jausti, o apie tai, ką jaučiate. Užtruksite apie 3 minutes.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Ką psichologija vadina meile?
Pirmasis meilę išmatuoti pabandė socialinis psichologas Zickas Rubinas 1970 metais. Jis pastebėjo, kad „patinka“ ir „myliu“ yra ne to paties jausmo stiprumo laipsniai, o skirtingi jausmai. Simpatija remiasi pagarba ir panašumu: žmogų vertiname, jis mums malonus. Meilė turi tris kitas dedamąsias: prieraišumą (noras būti šalia ir sunkiai pakeliamas atskyrimas), rūpestį (kito gerovė tampa tokia pat svarbi kaip sava) ir artumą (pasitikėjimas, leidžiantis atsiverti iki galo).
Šio testo klausimai parengti pagal Rubino meilės skalę: po lygiai matuojamos visos trys dedamosios. Originali skalė yra tyrimų įrankis ir jos tekstas saugomas autorių teisių, todėl klausimus čia sukūrėme patys, bet logika ta pati. Beje, Rubinas savo tyrime patikrino ir „žvilgsnio hipotezę“: stipriai mylinčios poros iš tikrųjų ilgiau žiūri viena kitai į akis.
Įsimylėjimas, aistra ir draugiškoji meilė
Tyrėjai skiria dvi didžiąsias meilės rūšis. Aistringoji meilė yra intensyvi, kūniška, su nuolatinėmis mintimis apie žmogų ir emocinėmis sūpuoklėmis; būtent ją vadiname įsimylėjimu. Draugiškoji meilė yra ramesnė: gilus prieraišumas, pasitikėjimas ir šiluma, užauganti per bendrą gyvenimą. Pirmoji pagal tyrimus natūraliai slopsta per 1 iki 3 metų, antroji gali augti dešimtmečius.
Daug porų išsigąsta būtent šio perėjimo: „nebejaučiu drugelių, vadinasi, nebemyliu“. Psichologų atsakymas ramus: drugeliai yra įsimylėjimo, o ne meilės matas. Robertas Sternbergas meilę aprašo kaip trikampį iš artumo, aistros ir įsipareigojimo: laikui bėgant kampų proporcijos keičiasi, ir tai yra norma, o ne gedimas. Romantikai ir pragmatikai čia skiriasi tik tuo, kurį kampą laiko svarbiausiu.
Ar meilę apskritai galima išmatuoti?
Skeptiko klausimas teisėtas: kaip skalė gali pasverti jausmą? Atsakymas paprastesnis, nei atrodo: skalė matuoja ne mistinę substanciją, o labai konkrečius dalykus, kuriais meilė reiškiasi. Ar norisi kreiptis į šį žmogų sunkią akimirką? Ar jo gerovė jums kainuoja pastangų ir jų negaila? Ar galite būti šalia jo be kaukės? Šie klausimai turi sąžiningus atsakymus, o jų suma pasako apie jausmą daugiau nei bet kuris įkvėptas žodis.
Žinoma, testas turi ribas. Jis matuoja jausmą iš jūsų pusės ir nieko nežino apie tai, ką jaučia kitas žmogus, kaip jums sekasi kartu gyventi ir ar jūsų vertybės dera. Jausmo stiprumas ir santykių kokybė yra susiję, bet skirtingi dalykai: apie antrąją daugiau pasakys santykių laimės ir porų suderinamumo testai.
Kai meilė kelia klausimų
Kartais testo norisi ne iš smalsumo, o iš nerimo: „ar aš dar myliu?“, „ar čia meilė, ar įprotis?“, „kodėl myliu žmogų, su kuriuo man blogai?“. Visi trys klausimai verti rimto dėmesio. Atslūgusį jausmą ilgoje poroje dažniausiai galima atgaivinti, nes jis remiasi į ryšį, o ryšys treniruojasi kaip raumuo. Skirtumą tarp meilės ir įpročio geriausiai parodo ne testas, o eksperimentas: sąmoningai grąžinkite į santykius dėmesį (laiką dviese, pokalbius, prisilietimą) ir pažiūrėkite, ar jausmas atsiliepia.
Trečiasis klausimas rimčiausias. Stipri meilė žmogui, šalia kurio jaučiatės blogai, yra dažnas ir labai skausmingas derinys: jausmo intensyvumas čia neretai kyla ne iš ryšio kokybės, o iš nesaugumo, laukimo ir emocinių sūpuoklių. Jei atpažįstate save, pasižiūrėkite į prisirišimo stiliaus, emocinės priklausomybės ir toksinių santykių testus: jie padės atskirti meilę nuo prisirišimo prie skausmo.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar testas pasakys, ar man likti santykiuose?
Ne, ir joks testas to pasakyti negali. Testas matuoja jūsų jausmo stiprumą, o sprendimui apie santykius reikia daugiau: kaip jaučiatės kartu, ar sutampa vertybės, ar santykiai saugūs. Rezultatas yra viena dėlionės dalis, kuri padeda aiškiau matyti savo pusę.
Gavau žemą balą apie ilgametį partnerį. Ar tai pabaiga?
Nebūtinai. Ilgoje poroje jausmas natūraliai keičia formą iš aistros į ramesnį prieraišumą, o nuovargis, rutina ar neišspręsti konfliktai gali jį laikinai pridengti. Žemas balas yra signalas skirti santykiams dėmesio: laiko dviese, atviro pokalbio, o kartais ir porų terapijos, kuri veiksmingiausia būtent tada, kai dar ne viskas sugriuvę.
Kuo meilė skiriasi nuo įsimylėjimo?
Įsimylėjimas yra intensyvi, biochemiškai audringa būsena: nuolatinės mintys apie žmogų, drugeliai, idealizavimas. Jis natūraliai slopsta per 1 iki 3 metų. Meilė yra tai, kas lieka ir auga po jo: prieraišumas, rūpestis ir artumas. Testas matuoja būtent šias tris dedamąsias, todėl tinka ir naujiems, ir ilgiems santykiams.
Ar galima mylėti per stipriai?
Jausmas pats savaime per stiprus nebūna, bet jo forma gali tapti nesveika: kai be žmogaus jaučiatės nepilnavertis, paniškai bijote jį prarasti, o visas jūsų gyvenimas telpa jame viename. Tai jau ne meilės stiprumas, o emocinė priklausomybė, ir ją verta pasitikrinti atskiru testu.
Ar mano atsakymai saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- Rubin Z. (1970). Measurement of romantic love. Journal of Personality and Social Psychology, 16(2).
- Hatfield E., Sprecher S. (1986). Measuring passionate love in intimate relationships. Journal of Adolescence, 9(4).
- Sternberg R. J. (1986). A triangular theory of love. Psychological Review, 93(2).
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.
