„Kaip jautiesi?“ Vieniems šis klausimas yra durys į pokalbį. Kitiems tuščia siena: viduje kažkas vyksta (spaudžia krūtinę, sukasi mintys, norisi trenkti durimis), bet pasakyti, kas tai, neįmanoma. Ne todėl, kad nenori, o todėl, kad nežino. Šis reiškinys turi vardą: aleksitimija, pažodžiui iš graikų kalbos „be žodžių jausmams“.
Kas tai yra (ir ko tai nėra)
Aleksitimija yra ne liga ir ne diagnozė, o bruožas: sunkumas atpažinti savo emocijas, atskirti jas nuo kūno pojūčių ir apibūdinti žodžiais. Ryškų jos lygį turi maždaug 10 procentų žmonių (vyrai dažniau), o švelnesnį gerokai daugiau. Mokslui ją XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje aprašė psichiatras Peteris Sifneos, o šiandien ji matuojama klausimynais, iš kurių žinomiausias yra Toronto aleksitimijos skalė (TAS-20). Ji vertina tris dalykus: sunkumą atpažinti jausmus, sunkumą juos apibūdinti ir polinkį mąstyti „į išorę“, tai yra apie faktus, o ne apie išgyvenimus.
Svarbu išsklaidyti pagrindinį mitą: aleksitimija nėra jausmų nebuvimas. Emocijos kūne kyla kaip visiems: širdis daužosi, gerklę spaudžia, pečiai įsitempia. Trūksta ne jausmų, o vertimo, nes signalai iš kūno nepasiekia žodyno. Todėl aleksitimiškas žmogus dažnai atrodo šaltas, nors viduje gali virti audra, kurios jis pats negali perskaityti.
Kaip tai atrodo kasdienybėje
- Į klausimą „kaip jautiesi?“ atsakoma „normaliai“, „nežinau“ arba faktais („na, susipykom“) ne todėl, kad slepiama, o todėl, kad atsakymo tikrai nėra.
- Emocijos pastebimos tik per kūną: „man skauda galvą“ vietoj „aš įsitempęs“, „negaliu užmigti“ vietoj „nerimauju“, „kažko pyksta skrandis“ vietoj „bijau“.
- Pyktis pastebimas tik tada, kai jau trenkė durimis, o liūdesys tik tada, kai visiškai nebesinori nieko.
- Kitų emocijos atrodo mįslė: kodėl žmona verkia „dėl nieko“? Ko kolegos įsižeidė?
- Fantazijos ir sapnai blyškūs arba „nesvarbūs“, o pokalbiai apie jausmus atrodo beprasmiai („ką čia aptarinėti, spręsti reikia“).
- Sprendimai priimami tik logika, o ten, kur logikos neužtenka (partnerio pasirinkimas, „ko aš apskritai noriu?“), užstringama.
Jei atpažįstate save, pirmiausia įsivertinkite: mūsų emocijų supratimo testas sudarytas pagal tas pačias tris TAS-20 kryptis. Papildomai smalsu palyginti su gebėjimu skaityti kitų veidus, tam skirtas emocijų atpažinimo testas.
Iš kur tai atsiranda?
Kelių yra keli, ir jie dažnai susipina. Išmokimas: jei šeimoje emocijos nebuvo įvardijamos („neverk“, „nepyk“, „vyrai neverkia“, ir jokių pokalbių apie jausmus), vaikas tiesiog neturėjo iš ko išmokti emocijų žodyno, panašiai kaip kalbos, kurios namuose niekas nekalbėjo. Apsauga: po skaudžių patirčių ar traumų psichika kartais „išjungia“ jausmų kanalą, nes nejausti buvo saugiau, todėl aleksitimija dažna tarp traumų išgyvenusių žmonių. Neurobiologija: dalis žmonių turi silpnesnę jungtį tarp emocijas generuojančių ir jas įsąmoninančių smegenų sričių, o aleksitimija taip pat dažnesnė autizmo spektre ir po kai kurių neurologinių būklių.
Kodėl verta tuo užsiimti: kaina
Neįvardintos emocijos niekur nedingsta, jos tik keičia raiškos kanalą, o visi kanalai brangūs:
- Kūnas. Aleksitimija nuosekliai siejama su psichosomatika: lėtiniais skausmais, virškinimo bei spaudimo problemomis, prastesniu miegu. Emocija, negavusi žodžio, kalba organais (apie tai yra streso poveikio kūnui testas).
- Santykiai. Artumas statomas iš savęs atskleidimo, o ką atskleisti, kai viduje „nežinau“? Partneriai aleksitimiškus žmones dažnai apibūdina kaip sieną: patikimą, bet nepasiekiamą. Iš čia kyla vienišumas dviese abiem pusėms.
- Sprendimai. Emocijos yra greitoji vertinimo sistema, nes „kažkas čia ne taip“ dažnai žino anksčiau už logiką. Be prieigos prie jų žmogus renkasi „teisingai“, bet ne savo gyvenimą.
- Įveika. Nemokant įvardinti, sunkiau ir reguliuoti, tad įtampa malšinama alkoholiu, darbu ar valgymu, nes tai vieninteliai žinomi „nuraminimo“ mygtukai.
Gera žinia: jausmų kalbos išmokstama
Aleksitimija yra ne nuosprendis, o kalbos spraga, ir ji pildoma kaip kiekviena kalba: žodynu, praktika ir kantrybe.
- Pradėkite nuo kūno, o ne nuo jausmų. Kelis kartus per dieną (padeda priminimas telefone) sustokite 30 sekundžių: ką jaučia kūnas? Kur įtampa, spaudimas, šiluma, sunkumas? Kūno pojūčiai yra jūsų emocijų žaliava, ir jų pastebėjimas yra pirmoji pakopa.
- Naudokite žodyną-protezą. Emocijų ratas ar paprastas sąrašas (pyktis, baimė, liūdesys, džiaugsmas, gėda, kaltė, nuostaba, pasibjaurėjimas ir jų atspalviai) veikia kaip žodynėlis keliaujant: iš pradžių renkatės „artimiausią žodį“, o vėliau jie tampa savi. Klausimas sau: „jei šis kūno pojūtis būtų vienas iš aštuonių, kuris?“
- Rašykite. Vakare trys sakiniai: kas įvyko, ką dariau ir koks žodis iš sąrašo arčiausiai to, kas dėjosi viduje. Rašymas lėtesnis už kalbą, todėl vertimui iš kūno į žodžius jis tinka geriausiai.
- Treniruokitės ant išorės. Filmai ir grožinė literatūra yra saugus simuliatorius: kodėl herojus taip pasielgė? Kas jam darosi? Tyrimai rodo, kad grožinės literatūros skaitymas gerina emocijų supratimą.
- Įspėkite artimuosius. Sakinys „man sunku įvardinti jausmus, ne todėl, kad man neįdomu ar nerūpi“ nuima nuo santykių didžiulę įtampos dalį ir paverčia partnerį sąjungininku, nes jis gali padėti („atrodai įsitempęs, pyksti ar nerimauji?“).
- Apsvarstykite terapiją. Psichoterapija iš esmės ir yra prižiūrima emocijų kalbos mokykla, o aleksitimijai ypač tinka į emocijas orientuoti ir kūno-psichikos metodai. O jei už jausmų sienos slypi trauma, tai saugiausias kelias prie jos prieiti.
Pokytis vyksta lėčiau nei norisi, bet jis tikras: emocijų įvardijimas yra įgūdis su savo raumenimis, o smegenų tyrimai rodo, kad vien tikslus jausmo pavadinimas (angliškai affect labeling) mažina emocinio centro įsiaudrinimą. Žodis tikrai yra vaistas, tereikia jį rasti.
Šis straipsnis skirtas švietimui ir nepakeičia specialisto konsultacijos.
Šaltiniai: Sifneos P. E. (1973). The prevalence of ‘alexithymic’ characteristics. Psychotherapy and Psychosomatics; Bagby R. M., Parker J. D., Taylor G. J. (1994). The twenty-item Toronto Alexithymia Scale. Journal of Psychosomatic Research; Lieberman M. D. ir kt. (2007). Putting feelings into words. Psychological Science.
