Gyvenimo spąstų testas

Kartais gyvenime kartojasi tas pats skausmingas ratas: vėl tokie patys santykiai, vėl tas pats jausmas, vėl ta pati klaida, nors, atrodo, viską darai kitaip. Psichologas Jeffrey Youngas šiuos ratus pavadino ankstyvomis netinkamomis schemomis, o savo knygoje, prieinamiau, gyvenimo spąstais: tai giliai vaikystėje susiformavę įsitikinimai apie save ir pasaulį, kurie suaugus tyliai valdo mūsų pasirinkimus ir jausmus.

Šis testas iš 18 teiginių parodys, kuris iš šešių dažniausių gyvenimo spąstų jums stipriausias. Tai ne diagnozė, o žemėlapis: pažinti savo schemą svarbu, nes būtent ji dažnai stovi už pasikartojančių sunkumų. Schemų terapija yra tikra, tyrimais paremta kryptis, ypač padedanti giliems, seniems modeliams. Užtruksite apie 3 minutes.

Pasidalinti:

18 klausimų ~3 min. Nemokamas

Pradėkite testą

Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.

Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.

Kas yra gyvenimo spąstai ir schemos

Psichologas Jeffrey Youngas, dirbdamas su žmonėmis, kuriems įprasta terapija padėdavo nepakankamai, pastebėjo, kad už jų sunkumų dažnai slypi gilūs, ankstyvi įsitikinimai apie save ir pasaulį. Jis pavadino juos ankstyvomis netinkamomis schemomis, o populiarioje knygoje „Reinventing Your Life“ prieinamiau, gyvenimo spąstais. Iš viso jis aprašė aštuoniolika schemų; šis testas apima šešias iš dažniausių.

Schema yra tarsi akiniai, per kuriuos matome pasaulį: ji susiformuoja vaikystėje, kai kai kurie pamatiniai poreikiai lieka nepatenkinti, ir suaugus tyliai filtruoja mūsų patirtį. Todėl ji ir jaučiasi kaip tiesa, o ne kaip įsitikinimas. Būtent dėl to tie patys skausmingi modeliai kartojasi: mes nesąmoningai renkamės situacijas ir žmones, kurie schemą patvirtina.

Kaip schemos save palaiko

Klastingiausia schemų savybė yra ta, kad jos linkusios save išlaikyti. Youngas aprašė kelis būdus, kuriais tai vyksta. Vienas yra pasidavimas: žmogus elgiasi taip, tarsi schema būtų tiesa (pavyzdžiui, apleidimo schemos veikiamas kabinasi ir taip stumia partnerį tolyn). Kitas yra vengimas: žmogus vengia situacijų, kurios schemą sužadintų (nesėkmės schemos veikiamas nesiima iššūkių). Trečias yra perdėta kompensacija: elgesys priešingu kraštutinumu (nepakankamumo schemą dengiant tobulumo siekimu).

Visi trys būdai turi bendrą bruožą: jie trumpam sumažina skausmą, bet ilgainiui schemą tik sutvirtina. Todėl vien pastangų „elgtis kitaip“ dažnai nepakanka, kol neatpažinta pati schema. Būtent atpažinimas, kad tai sena akinių pora, o ne tiesa, ir yra pirmas žingsnis iš spąstų.

Ar iš gyvenimo spąstų galima išeiti

Taip, ir tam sukurta atskira kryptis, schemų terapija, kuri jungia kognityvinės elgesio terapijos, prisirišimo teorijos ir kitų metodų elementus. Tyrimai rodo ją esant veiksmingą būtent giliems, seniems modeliams ir asmenybės sunkumams, kur trumpesnės intervencijos padeda mažiau. Tai reiškia, kad schemos, nors gilios, nėra likimas.

Pirmieji žingsniai dažnai prieinami ir savarankiškai: atpažinti savo schemą, pamatyti, kaip ji save palaiko, ir sąmoningai rinktis elgesį, kuris jai prieštarauja. Bet su giliomis, skausmingomis schemomis (ypač nepakankamumo, apleidimo ar nepasitikėjimo) darbas su specialistu yra kur kas veiksmingesnis ir saugesnis, nes kai kurios žaizdos gyja būtent patikimame santykyje. Susijusios temos: vaikystės patirtys ir prisirišimo stilius.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar galiu turėti kelis gyvenimo spąstus?

Beveik neabejotinai taip. Dauguma žmonių turi kelias schemas, kurios dažnai susijusios ir viena kitą maitina (pavyzdžiui, nepakankamumas ir aukojimasis dažnai eina kartu). Testas rodo stipriausią, bet verta pažiūrėti ir į kitas aukštas kategorijas. Būtent schemų derinys dažnai geriausiai paaiškina pasikartojančius gyvenimo modelius, todėl naudinga matyti ne tik vieną, o visą jų žemėlapį.

Ar schemų terapija tikrai veikia?

Taip, ji turi mokslinį pagrindą. Schemų terapija, kurią sukūrė Jeffrey Youngas, jungia kognityvinės elgesio terapijos, prisirišimo teorijos ir patirtinių metodų elementus, ir tyrimai rodo ją esant veiksmingą, ypač giliems, seniems modeliams bei asmenybės sunkumams, kur trumpesnės terapijos padeda mažiau. Tai viena rimčiausiai tyrinėtų krypčių šioje srityje. Šis testas nėra pati terapija, o tik būdas atpažinti savo galimą schemą.

Ar schemos reiškia, kad kalti mano tėvai?

Ne. Schemos susiformuoja, kai vaikystėje kai kurie pamatiniai poreikiai lieka nepatenkinti, bet tai retai būna piktos valios reikalas: dažnai tėvai darė, ką mokėjo, su savo pačių žaizdomis ir ribomis. Schemų darbo tikslas yra ne rasti kaltus, o suprasti, iš kur kyla jūsų pasikartojantys sunkumai, ir juos keisti. Galima pripažinti, kad kažko trūko, ir kartu neversti to kaltinimu.

Ar mano atsakymai saugomi?

Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.

Šaltiniai ir metodika

Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.

Young J. E., Klosko J. S. (1993). Reinventing Your Life. Plume.
Young J. E., Klosko J. S., Weishaar M. E. (2003). Schema Therapy: A Practitioner's Guide. Guilford Press.

Ar šis puslapis jums buvo naudingas?