Vaikystės patirčių (ACE) testas

Kas yra ACE tyrimas ir kodėl jis toks svarbus?

ACE tyrimas (Felitti, Anda ir kolegos, 1998) atsirado beveik atsitiktinai: gydytojas Vincentas Felittis, tirdamas, kodėl pacientai meta sėkmingą svorio mažinimo programą, pastebėjo, kad daugelis jų vaikystėje patyrė prievartą. Kartu su CDC jis apklausė 17 tūkstančių vidurinės klasės amerikiečių, ir rezultatai pakeitė visuomenės sveikatos supratimą: nepalankios vaikystės patirtys pasirodė esą ne reti ir ne „psichologijos“, o masiniai ir visos medicinos reiškiniai.

Svarbiausias atradimas buvo dozės ir atsako ryšys: kuo daugiau ACE, tuo statistiškai didesnė depresijos, priklausomybių, nerimo, o ilgainiui ir širdies ligų, diabeto bei kitų kūno ligų rizika. Mechanizmas šiandien gerai aprašytas: lėtinis vaikystės stresas („toksinis stresas“) formuoja besivystančią nervų ir hormonų sistemą taip, kad ji lieka nuolatinėje parengtyje, ir ši parengtis dešimtmečiais eikvoja tiek psichiką, tiek kūną.

Ką balas reiškia ir ko nereiškia?

ACE balas yra grupinė statistika, ir ją svarbu skaityti teisingai:

• Reiškia: rizikos jūsų grupėje statistiškai didesnės; kuo aukštesnis balas, tuo svarbiau sąmoningai rūpintis psichika, kūnu ir santykiais
• Nereiškia: kad susirgsite, kad „esate pažeisti“ ar kad jūsų gyvenimo scenarijus nulemtas; daugybė aukšto balo žmonių gyvena visavertiškai
• Neapima: patyčių, skurdo, netekčių, diskriminacijos, švelnesnio emocinio apleistumo; nulis balų nereiškia lengvos vaikystės
• Nematuoja: apsauginių patirčių (mylintis senelis, geras mokytojas, draugai), kurios tyrimuose reikšmingai švelnina ACE poveikį

Atsparumo pusė: kas švelnina ACE poveikį?

ACE tyrimo tęsiniai atrado ir šviesiąją pusę: teigiamos vaikystės patirtys (angliškai PCE) veikia kaip priešnuodis. Bent vienas suaugęs, su kuriuo vaikas jautėsi saugus ir svarbus, draugystės, bendruomenė, jausmas, kad šeima palaiko sunkiu metu: žmonės, turėję tokių patirčių, net ir su aukštu ACE balu suaugę serga rečiau. Tai svarbi žinia tėvams: apsauga yra ne tobula vaikystė be streso, o santykiai, kuriuose vaikas nėra su stresu vienas.

Suaugusiam žmogui atsparumas taip pat auginamas: saugūs santykiai dabar (jie perrašinėja tai, ko išmokė nesaugūs santykiai tada), terapija, kūno priežiūra (miegas, judėjimas: nervų sistemai, augusiai parengtyje, jie ypač svarbūs), prasmės ir bendruomenės jausmas. Jei norite pažiūrėti į savo vaikystės emocinę pusę plačiau, greta ACE verta atlikti emocinio apleistumo testą: jis matuoja tai, ko ACE sąrašas neapima.

Ką daryti su savo rezultatu?

Jei balas žemas, o gyvenimas geras, nieko daryti nereikia: ACE yra rizikos žemėlapis, ne užduočių sąrašas. Jei balas aukštesnis, teisingas pirmas klausimas yra ne „kas man gresia?“, o „ar praeitis tebeveikia mano dabartį?“. Požymiai, kad veikia: pasikartojantys santykių šablonai (renkatės partnerius, su kuriais atsikartoja vaikystė), nuolatinė vidinė parengtis ar nerimas, sunkumas pasitikėti, „per didelės“ reakcijos į konfliktus, savivertės duobės, priklausomybių traukos.

Jei atpažįstate šiuos požymius, veiksmingiausias žingsnis yra traumai jautri terapija: specialistas padeda atskirti, kur reaguojate į dabartį, o kur į praeitį, ir palaipsniui grąžina nervų sistemai saugumo jausmą. Konkretesniam vaizdui atlikite kompleksinės traumos testą (užsitęsusios vaikystės traumos pėdsakams) arba trauminio įvykio poveikio testą (jei buvo vienas konkretus įvykis). Ir atminkite: kreipimasis dėl vaikystės žaizdų po 20, 30 ar 50 metų yra ne vėlavimas, o normali šio darbo trajektorija.