Vidinio vaiko testas

Vidinio vaiko sąvoka, išpopuliarinta terapeutų Johno Bradshaw ir Charles Whitfield, aprašo paprastą idėją: viduje mes nešamės savo vaikystės patirtį, poreikius ir žaizdas, ir jos tyliai veikia suaugusį gyvenimą. Kai vaikystėje kai kurie poreikiai (saugumo, priėmimo, matomumo) liko nepatenkinti, suaugęs žmogus kartais reaguoja stipriau, nei reikalauja situacija: už jo reakcijos slypi sužeistas vaikas, kuriam vėl skauda ta pati sena žaizda.

Šis testas iš 14 teiginių parodys, kiek jūsų dabartinių reakcijų gali kilti iš neužgydytų vaikystės poreikių. Tai ne diagnozė ir ne kaltinimas tėvams, o švelnus žvilgsnis į save. Svarbi pastaba: „vidinis vaikas“ yra terapinė metafora, o ne mokslinė diagnozė, bet ji naudinga ir dažnai labai atliepianti. Užtruksite apie 2 minutes.

Pasidalinti:

14 klausimų ~2 min. Nemokamas

Pradėkite testą

Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.

Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.

Kas yra vidinis vaikas

Vidinio vaiko sąvoką psichologijoje išplėtojo keli autoriai, o plačiajai auditorijai ją atvėrė Johnas Bradshaw ir Charles Whitfield. Idėja tokia: mumyse gyvena mūsų vaikystės dalis su visais jos poreikiais, jausmais, spontaniškumu ir žaizdomis. Kai vaikystėje pamatiniai poreikiai buvo patenkinti, šis vidinis vaikas jaučiasi saugus ir suteikia mums gebėjimą žaisti, kurti ir džiaugtis. Kai jie liko nepatenkinti, jis lieka sužeistas ir tyliai veikia suaugusį gyvenimą.

Praktikoje tai matyti taip: suaugęs, protingas žmogus kartais sureaguoja į smulkmeną neproporcingai stipriai (užplūsta baimė būti paliktam, gėda, bejėgiškumas). Dažnai už tokios reakcijos slypi ne dabartinė situacija, o sena žaizda, į kurią netyčia pataikoma. Todėl vidinio vaiko darbas iš esmės yra mokymasis atpažinti, kada reaguoja praeitis, ir duoti sau tai, ko kadaise trūko.

Svarbus patikslinimas apie metaforą

Būtina pasakyti sąžiningai: „vidinis vaikas“ yra terapinė metafora, o ne mokslinė diagnozė ar smegenyse esantis atskiras darinys. Jos nerasite ligų klasifikacijose, ir dalis akademinės psichologijos į ją žiūri atsargiai. Tai nereiškia, kad ji bevertė: metafora yra galingas įrankis kalbėti apie tai, kaip ankstyva patirtis formuoja suaugusio jausmus ir reakcijas, ir daugeliui žmonių ji atliepia labai giliai.

Rimtas mokslinis pagrindas po šia metafora tikrai yra: tai prisirišimo teorija, tyrimai apie ankstyvos patirties poveikį ir neigiamų vaikystės patirčių tyrimai, rodantys, kad ankstyva aplinka ilgam veikia savijautą ir santykius. Todėl vidinio vaiko darbą geriausia suprasti kaip prieinamą kalbą šioms rimtoms temoms, o ne kaip magiją.

Kaip gydyti vidinio vaiko žaizdas

Pagrindinė vidinio vaiko darbo idėja paprasta ir švelni: tai, ko vaikas negavo tada, suaugęs žmogus gali pamažu duoti sau dabar. Jei trūko saugumo, galite kurti sau saugią, patikimą kasdienybę; jei trūko priėmimo, galite treniruoti švelnumą sau vietoje savikritikos; jei trūko matomumo, galite mokytis pastebėti ir įvardyti savo jausmus bei poreikius. Tai ne vienkartinis veiksmas, o naujas santykis su savimi.

Praktiniai žingsniai apima savo jautrių taškų atpažinimą, stiprios reakcijos „amžiaus“ pastebėjimą (kiek metų jaučiuosi šią akimirką), švelnų vidinį balsą vietoje baudžiančio ir leidimą sau žaisti bei džiaugtis. Su giliomis žaizdomis, ypač jei jos siejasi su sunkia vaikyste, labai padeda darbas su psichoterapeutu. Susijusios temos: vaikystės patirtys, emocinis apleistumas ir meilė sau.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar vidinio vaiko darbas reiškia kaltinti tėvus?

Ne, ir tai svarbu. Vidinio vaiko darbo esmė yra ne rasti kaltus, o suprasti, kaip ankstyva patirtis veikia jus šiandien, ir tai užgydyti. Dažnai tėvai darė, ką mokėjo, su savo pačių žaizdomis ir ribotais resursais. Galima pripažinti, kad kažko trūko, ir kartu neversti to kaltinimu: šie du dalykai netrukdo vienas kitam. Tikslas yra jūsų dabartinė gerovė, o ne praeities teismas.

Ar „vidinis vaikas“ yra tikras dalykas, ar tik metafora?

Tai terapinė metafora, o ne fizinis darinys smegenyse ar oficiali diagnozė. Bet po ja slypi rimtas mokslinis pagrindas: prisirišimo teorija ir tyrimai apie tai, kaip ankstyva patirtis ilgam formuoja savijautą, santykius ir reakcijas. Todėl vidinio vaiko sąvoką geriausia suprasti kaip prieinamą, atliepiančią kalbą šioms realioms temoms. Daugeliui žmonių ji padeda geriau suprasti save, net jei akademiškai tai yra metafora, ne mokslinis terminas.

Ar galiu su tuo dirbti pats, ar reikia terapeuto?

Priklauso nuo gylio. Su lengvesniais jautriais taškais daug ką galima nuveikti pačiam: atpažinti reakcijas, treniruoti švelnumą sau, leisti sau žaisti ir ilsėtis. Bet jei žaizdos gilios ir siejasi su sunkia vaikyste, trauma ar apleistumu, arba jei stiprios reakcijos labai trikdo gyvenimą, kur kas veiksmingiau ir saugiau dirbti su psichoterapeutu. Kai kurios žaizdos gyja būtent santykyje su kitu žmogumi, todėl vieno darbo kartais nepakanka.

Ar mano atsakymai saugomi?

Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.

Šaltiniai ir metodika

Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.

Bradshaw J. (1990). Homecoming: Reclaiming and Championing Your Inner Child. Bantam.
Whitfield C. L. (1987). Healing the Child Within. Health Communications.

Ar šis puslapis jums buvo naudingas?