Kačių baimės testas

Kas yra ailurofobija ir iš kur ji?

Ailurofobija (gr. „ailouros“ reiškia katę) yra intensyvi kačių baimė. Kaip ir šunų atveju, ji dažniausiai išmokstama: netikėtas įdrėskimas ar įkandimas vaikystėje, katės šuolis iš pasalų, kartais perimta suaugusiųjų baimė ar net prietarai (juodos katės, „klastingumo“ mitologija). Skirtumas nuo kinofobijos tas, kad kačių baimėje mažiau „puolimo“ scenarijaus ir daugiau nenuspėjamumo nerimo: katė nesignalizuoja savo ketinimų taip garsiai kaip šuo.

Būtent todėl ailurofobijai ypač gerai padeda žinios apie kačių kūno kalbą: kuo geriau skaitomi signalai, tuo mažiau „nenuspėjamumo“, o su juo traukiasi ir baimė. Katės iš tikrųjų signalizuoja beveik viską, tik kitaip nei šunys, ir tų signalų galima išmokti kaip kalbos.

Kačių kūno kalba: žinios, kurios mažina baimę

Signalai, kurie grąžina nuspėjamumą ir kontrolės jausmą:

• Uodega aukštyn su lengvu galiuko linkiu reiškia draugišką nusiteikimą; smarkiai iš šono į šoną plakama uodega reiškia susierzinimą, laikas atsitraukti
• Ausys pastatytos į priekį reiškia smalsumą; prispaustos prie galvos reiškia baimę ar pyktį
• Lėtas mirksėjimas jums yra taikos ženklas; galite lėtai sumirksėti atgal, katės tai supranta
• Katė trinasi į kojas ne puldama, o žymėdama „savą“ kvapu; tai draugiškiausias jos gestas
• Pilvo rodymas yra pasitikėjimas, bet ne kvietimas glostyti pilvą: būtent čia dažniausiai „nusidegina“ svečiai
• Auksinė taisyklė: leiskite katei prieiti pačiai ir apuostyti ranką; katės nemėgsta primesto kontakto lygiai kaip jūs

Kaip įveikiama kačių baimė?

Ailurofobija dėkinga laipsniškai ekspozicijai, nes pakopas lengva dozuoti: kačių nuotraukos ir vaizdo įrašai, kačių stebėjimas kieme iš toli, buvimas kambaryje su ramia, sena kate (idealiai snaudžiančia), artėjimas savo tempu, galiausiai kontaktas, kai katė pati prieina. Geriausias „ko-terapeutas“ yra draugų flegmatiška, amžiaus išmintį pasiekusi katė, kuri svečiais nesidomi. Kiekvienoje pakopoje būkite, kol nerimas atslūgsta bent perpus, ir tik tada kilkite.

Jei baimė stipri (panika, plati vengimo zona), tas pats kelias veiksmingesnis su specialistu: gyvūnų fobijos yra tarp tų, kurias ekspozicijos terapija įveikia greičiausiai, kartais per vieną ilgą seansą. Panašios kilmės ir mechanikos yra šunų baimė, o jei nerimą kelia visi staigūs ir nenuspėjami gyvūnai, pasižiūrėkite ir pelių ar paukščių baimės testus: kartais tema yra ne konkretus gyvūnas, o nenuspėjamo judesio netoleravimas.