Paukščių baimės testas
Paukščių baimė (ornitofobija) miesto žmogui yra kasdienė problema: balandžiai aikštėse, žuvėdros prie jūros, varnos kiemuose, ir visi jie juda staigiai, nenuspėjamai ir kartais tiesiai virš galvos. Bijantieji dažniausiai mini ne patį paukštį, o sparnų plazdėjimą prie veido, staigų pakilimą iš po kojų ir jausmą, kad paukščio trajektorija nevaldoma.
Prie baimės neretai prisideda ir kultūra (Hitchcocko „Paukščiai“ turi savo indėlį), ir reali patirtis: žuvėdros atimtas ledas ar į plaukus įsipainiojęs paukštis pamirštami sunkiai. 10 klausimų padės įvertinti jūsų baimės lygį. Užtruksite apie 2 minutes.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Kas yra ornitofobija ir iš kur ji?
Ornitofobija (gr. „ornis“ reiškia paukštį) yra intensyvi paukščių baimė. Jos varikliai keli: nenuspėjamas judesys (paukštis pakyla staigiai, skrenda netiesiai, o smegenų pavojaus sistema nevaldomą trajektoriją interpretuoja kaip grėsmę), artumo pažeidimas (miestų paukščiai priartėja arčiau nei bet kuris laukinis gyvūnas, o žuvėdros išmoko atiminėti maistą), ir dažnai konkreti patirtis: vaikystės išgąstis, kai paukštis plazdėjo prie veido, įskrido į kambarį ar puolė ginti lizdo.
Kaip ir kitų gyvūnų fobijų atveju, baimė laikosi ant vengimo: kuo plačiau apeinamos „paukščių zonos“, tuo tvirčiau smegenys tiki, kad ten buvo pavojinga. O kadangi mieste paukščiai visur, vengimo zona gali užaugti didelė: nuo aikščių iki lauko kavinių.
Faktai, kurie grąžina nuspėjamumą
Ornitofobija minta jausmu „jie nevaldomi“, todėl žinios apie realų paukščių elgesį veikia tiesiogiai:
- Paukščiai žmogaus vengia: net įžūliausi balandžiai išlaiko atstumą ir pasitraukia, jei einate tolygiu žingsniu tiesiai
- „Puolimai“ beveik visada yra maisto scenarijus: paukščius traukia valgis rankose, ne žmogus; be maisto jie praranda susidomėjimą
- Staigus pakilimas iš po kojų yra paukščio panika, ne ataka: jis jūsų nepastebėjo ir dabar sprunka
- Į patalpą patekęs paukštis nori vieno, ištrūkti: atidarius langą ir pritemdžius kitas šviesas, jis išskrenda pats
- Lizdų gynyba (varnos gegužę ar birželį) yra sezoninė ir vietinė: pikiruojama tik visai arti lizdo, užtenka apeiti tą vietą keliolika metrų
Kaip įveikiama paukščių baimė?
Ekspozicijos laiptai ornitofobijai dozuojami lengvai, nes atstumą ir paukščių tankį galima rinktis: paukščių vaizdo įrašai ir garsai, stebėjimas pro langą, buvimas parke atokiau nuo būrio, praėjimas pro aikštės kraštą, sėdėjimas ant suoliuko paukščių zonoje, galiausiai lauko kavinė ar paplūdimys. Svarbi taisyklė: pakopoje išbūkite, kol nerimas atslūgsta bent perpus, ir judėkite tolygiai, nes staigūs jūsų judesiai baido paukščius ir gamina būtent tuos plazdėjimus, kurių bijote.
Padeda ir elgesio detalės: nevalgykite eidami per „paukščių zonas“ (maistas rankose yra vienintelė reali priežastis paukščiui artintis), o išgąsčio momentui turėkite paruoštą lėto iškvėpimo techniką. Jei baimė stipri, plati ar susijusi su trauma, ekspozicijos terapija su specialistu gyvūnų fobijoms yra viena veiksmingiausių psichologijos intervencijų apskritai. Giminingos mechanikos testai: vabzdžių baimė (staigus judesys, zvimbimas prie veido) ir kačių baimė (nenuspėjamumo nerimas).
Dažniausiai užduodami klausimai
Bijau tik didelių paukščių būrių, pavieniai netrukdo. Ar tai fobija?
Nejaukumas dideliame būryje (kai paukščiai kyla bangomis aplink) yra dažnas ir dar ne fobija: chaotiškas judesys iš visų pusių natūraliai apkrauna pavojaus sistemą. Fobijos kryptį rodo augantis vengimas: jei dėl būrių jau renkatės kitas gatves, atsisakote aikščių ar paplūdimių, verta baimę treniruoti, kol ji neišplito ant pavienių paukščių.
Žuvėdra kartą atėmė iš manęs maistą, dabar bijau jų visų. Ką daryti?
Jūsų smegenys padarė logišką, tik per platų apibendrinimą. Padeda du dalykai: žinojimas, kad žuvėdrų taikinys yra maistas atviroje rankoje (valgant po stogu ar prisidengus, „ataka“ tampa neįmanoma), ir laipsniškas buvimas pajūryje be maisto rankose, kad susikauptų naujos, saugios patirtys. Po kelių ramių kartų reakcija paprastai grįžta į normalų atsargumą.
Į kambarį įskrido paukštis, ir aš panikavau. Kaip elgtis kitą kartą?
Algoritmas paprastas: atidarykite plačiausią langą ar duris, pritemdykite kitas šviesas (paukštis skrenda į šviesiausią angą), išeikite iš kambario ir leiskite jam ištrūkti pačiam per kelias minutes. Paukštis patalpoje panikuoja pats ir žmogaus vengia visomis jėgomis; jūsų užduotis tik atverti kelią ir netrukdyti. Turint planą, situacija iš siaubo virsta procedūra.
Ar mano atsakymai saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- American Psychiatric Association (2013). Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, 5th ed. Specific Phobia.
- Öst L.-G. (1989). One-session treatment for specific phobias. Behaviour Research and Therapy.
- NHS. Phobias: overview, symptoms and treatment.
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.
