Klounų baimės testas
Klounų baimė (kulrofobija) yra keistas fenomenas: personažas, sukurtas juokinti, dideliam skaičiui žmonių kelia nejaukumą, o daliai tikrą siaubą. Tyrimai rodo, kad nejaukumą prie klounų jaučia daugiau nei pusė žmonių, o ryškią baimę keli procentai, ir jos šaknis dažniausiai ne bloga patirtis cirke, o pats klouno veidas: po grimu nesimato tikrųjų emocijų, o užfiksuota šypsena gali slėpti bet ką.
Prisideda ir kultūra: nuo Stepheno Kingo Penivaizo iki „baisiųjų klounų“ interneto bangų klounas tapo siaubo žanro personažu. 10 klausimų padės įvertinti, ar tai lengvas nejaukumas, ar baimė, kuri riboja jūsų pasirinkimus. Užtruksite apie 2 minutes.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Kas yra kulrofobija?
Kulrofobija yra intensyvi klounų baimė. Oficialiuose diagnozių sąrašuose atskiros klounų fobijos nėra (ji priskiriama specifinėms fobijoms), bet reiškinys tirtas rimtai: 2023 metais atlikta tarptautinė apklausa parodė, kad nejaukumą prie klounų jaučia daugiau nei pusė suaugusiųjų, o ryškią baimę apie 5 procentus. Įdomiausia tyrimo išvada: dažniausia priežastis yra ne skaudi asmeninė patirtis, o neįskaitomos klouno emocijos: grimas paslepia tikrąjį veidą, ir smegenys negali atsakyti į svarbiausią socialinį klausimą „ką šis žmogus iš tikrųjų jaučia ir ko nori?“
Klounas pataiko tiesiai į vadinamąjį nejaukumo slėnį: jis beveik žmogus, bet ne visai (nenatūralios spalvos, proporcijos, judesiai), o būtent „beveik, bet ne visai“ žmogiškos figūros mūsų pavojaus sistemai kelia didžiausią aliarmą. Prie to prisideda nenuspėjamas elgesys (klounui „leidžiama“ laužyti taisykles, artintis, liesti, traukti į sceną) ir amžinai užfiksuota šypsena, kuri nesikeičia nepriklausomai nuo to, kas vyksta. Evoliuciškai tai grėsmės derinys: nežinia kas, nežinia ko nori, ir veidas meluoja.
Kodėl klounų bijo net tie, kurie jų nematė?
Kulrofobija yra retas atvejis, kai fobiją aktyviai augina kultūra:
- Siaubo žanras klouną pavertė standartiniu monstru: Penivaizas iš „It“, Džokeris, „baisiųjų klounų“ išpuolių bangos žiniasklaidoje
- Vaikų šventėse klounas dažnai pažeidžia vaiko ribas: artinasi, triukšmauja, traukia į dėmesio centrą, ir išgąstis įsirašo kaip pirmoji patirtis
- Socialiniai tinklai platina „scary clown“ turinį, kuris veikia kaip sensibilizacija: baimė treniruojama be jokio realaus klouno
- Suaugusiųjų juokeliai („atsargiai, klounas pagaus“) vaikui skamba ne kaip humoras, o kaip įspėjimas
Kaip įveikiama klounų baimė?
Jei baimė riboja gyvenimą (vengiate vaikų švenčių, mugių, kino), veikia įprasti fobijų įrankiai. Ekspozicijos laiptai: klounų nuotraukos ir animacija, „užkulisių“ turinys (aktoriai grimuojasi ir nusigrimuoja, nes matymas, kaip klounas virsta paprastu žmogumi, ardo grėsmės iliuziją), pasirodymų įrašai, stebėjimas gyvai iš toli, ir tik tada artimesnis kontaktas. Užkulisių pakopa čia veikia ypač gerai, nes taiko tiesiai į baimės šerdį: po grimu yra įskaitomas žmogaus veidas.
Siaubo turinio šia tema verta laikinai atsisakyti: jis fobiją maitina, o ne grūdina. Tėvams: nevežkite bijančio vaiko „pratintis“ pas klouną per prievartą, nes priverstinė ekspozicija be kontrolės baimę gilina; leiskite vaikui stebėti iš atstumo, kurį jis renkasi pats. Jei nejaukumą kelia ir kitos užmaskuotos ar „beveik žmogiškos“ figūros, pasižiūrėkite ir vaiduoklių baimės testą, o jei baimės apskritai suaktyvėja tamsoje, tamsos baimės testą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar normalu, kad klounai nepatinka, nors baimės nejaučiu?
Visiškai: apklausose nejaukumas prie klounų yra dažnesnis nei simpatija, todėl jūs greičiausiai daugumoje. Nepatikimas be vengimo ir be kūno reakcijų yra skonio, o ne fobijos klausimas. Testo prasmė atsiranda tada, kai dėl klounų keičiate planus arba reaguojate panika.
Vaikas panikuoja pamatęs klouną. Ką daryti šventėje?
Gerbkite baimę: pasitraukite su vaiku į atstumą, kur jis jaučiasi saugus, ir leiskite stebėti iš ten (arba visai išeiti). Neverskite „pasisveikinti su klounu“ ir neišjuokite, nes prievarta įrašo traumą, o ne drąsą. Namuose galima žiūrėti, kaip aktoriai grimuojasi: vaikui pamatyti „žmogų po grimu“ dažnai užtenka, kad baimė atslūgtų.
Kodėl klounas gąsdina, o, pavyzdžiui, Kalėdų Senelis ne?
Skiriasi įskaitomumas ir taisyklės: Kalėdų Senelio veidas matomas (barzda dengia mažiau nei grimas), jo elgesys griežtai nuspėjamas (sėdi, klauso, dovanoja), o vaikas kontroliuoja kontaktą. Klounas yra priešingybė: paslėptas veidas, triukšmingas, nenuspėjamas elgesys ir teisė laužyti asmenines ribas. Baimei svarbu ne kostiumas, o kontrolės ir įskaitomumo trūkumas.
Ar mano atsakymai saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- Tyson P. J. ir kt. (2023). Fear of clowns: An investigation into the aetiology of coulrophobia. Frontiers in Psychology, 14.
- American Psychiatric Association (2013). Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, 5th ed. Specific Phobia.
- Öst L.-G. (1989). One-session treatment for specific phobias. Behaviour Research and Therapy.
- NHS. Phobias: overview, symptoms and treatment.
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.
