Paranoidinio asmenybės sutrikimo testas
Kiekvienas kartais suabejoja kito žmogaus ketinimais, ypač po išdavystės ar nemalonios patirties. Tačiau kai kuriems žmonėms nepasitikėjimas nėra laikina reakcija: jau nuo jaunystės jiems atrodo, kad kiti anksčiau ar vėliau apgaus, išnaudos ar pakenks, todėl reikia nuolat budėti. Kai toks mąstymo būdas yra pastovus, matomas beveik visose gyvenimo srityse ir trukdo santykiams, specialistai kalba apie paranoidinį asmenybės sutrikimą. Plačiau apie jį rašome puslapyje Paranoidinis asmenybės sutrikimas.
Šio testo 12 klausimų sudaryti pagal DSM-5-TR kriterijus. Atsakykite pagal tai, kaip dažniausiai mąstote ir jaučiatės jau daug metų, o ne pagal vieną konkretų konfliktą ar vieną žmogų. Testas nediagnozuoja: jis padeda pamatyti, ar jūsų patirtis panaši į šį bruožų derinį ir ar verta apie tai pasikalbėti su specialistu.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Kas yra paranoidinis asmenybės sutrikimas?
Paranoidinis asmenybės sutrikimas yra ilgalaikis mąstymo ir elgesio būdas, kurio šerdis yra nuolatinis nepasitikėjimas kitais žmonėmis. Kitų ketinimai dažniausiai aiškinami kaip priešiški, net kai tam nėra pakankamo pagrindo. Pagal DSM-5-TR šis bruožų derinys prasideda ne vėliau kaip ankstyvoje suaugystėje, yra matomas įvairiose situacijose ir trukdo santykiams, darbui ar savijautai.
Tai nėra „blogas charakteris“. Tyrimai rodo, kad šie bruožai dažnai susiję su vaikystės patirtimis, kuriose pasaulis buvo nenuspėjamas ar žeminantis, ir su socialiniu stresu. Tokioje aplinkoje budrumas padėjo išgyventi, tik vėliau jis lieka įjungtas ir ten, kur pavojaus nebėra. Įvairiais vertinimais šie bruožai ryškūs maždaug 1-4 procentams suaugusiųjų.
Kokie požymiai būdingi?
DSM-5-TR aprašo septynis požymius, iš kurių diagnozei reikia bent keturių:
- be pakankamo pagrindo įtariama, kad kiti išnaudoja, apgaudinėja ar kenkia
- nuolat abejojama draugų ir kolegų lojalumu ar patikimumu
- vengiama atsiverti, nes bijoma, kad informacija bus panaudota prieš jus
- nekaltose pastabose ar įvykiuose įžvelgiamos paslėptos žeminančios ar grasinančios reikšmės
- ilgai nešiojama pagieža, įžeidimai neatleidžiami
- į tariamus puolimus reaguojama greitai, piktai ar kontratakomis
- be pagrindo įtariamas partnerio neištikimumas
Kuo tai skiriasi nuo psichozės ir pagrįsto atsargumo?
Svarbiausias skirtumas yra santykis su tikrove. Sergant psichoze ar kliedesiniu sutrikimu, žmogus tvirtai tiki tuo, ko nėra (pavyzdžiui, kad jį seka tarnybos), o kartais girdi ar mato tai, ko nemato kiti. Paranoidinio asmenybės sutrikimo atveju tokių išgyvenimų nėra: žmogus mato tuos pačius įvykius kaip visi, tik nuolat juos aiškina nepalankiausiu būdu.
Antra, reikia atskirti pagrįstą atsargumą. Įtarumas po realios išdavystės, gyvenant smurtinėje aplinkoje ar dirbant ten, kur iš tiesų daug konkurencijos ir intrigų, nėra sutrikimas. Taip pat svarbu atsižvelgti į patirtį žmonių, kurie dažnai susiduria su diskriminacija: jų atsargumas gali būti suprantama reakcija į tikrovę. Įtarumą gali sustiprinti ir potrauminis stresas, nerimas, miego stoka ar psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas.
Verta žinoti, kad naujojoje Pasaulio sveikatos organizacijos klasifikacijoje TLK-11 atskirų asmenybės sutrikimų tipų nebėra: specialistas vertina sutrikimo sunkumą ir vyraujančius bruožus. Todėl šio testo rezultatas rodo tik bruožų kryptį, o ne „tipą“, kuriam priklausote.
Pagalba ir gydymas
Žmonės su ryškiais nepasitikėjimo bruožais pagalbos kreipiasi retai: pati būklės esmė trukdo pasitikėti ir specialistu. Dažniausiai jie atvyksta dėl depresijos, nerimo, nemigos ar santykių krizės. Tačiau kai užsimezga ryšys su terapeutu, darbas būna prasmingas. Kognityvinė elgesio terapija padeda pastebėti ir patikrinti automatines įtarias mintis, o schemų terapija dirba su giliu įsitikinimu, kad pasaulis pavojingas.
Vaistai paties nepasitikėjimo negydo, bet gali padėti esant stipriam nerimui ar depresijai. Lietuvoje kreiptis galite į šeimos gydytoją arba psichikos sveikatos centrą pagal gyvenamąją vietą (siuntimo nereikia). Asmenybės sutrikimą gali įvertinti tik gydytojas psichiatras ar medicinos psichologas po išsamaus pokalbio, todėl joks internetinis testas šios diagnozės nepatvirtins ir nepaneigs.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar šis testas gali nustatyti paranoidinį asmenybės sutrikimą?
Ne. Testas parodo, ar jūsų patirtis panaši į šio sutrikimo bruožus, bet diagnozę gali nustatyti tik gydytojas psichiatras ar medicinos psichologas po išsamaus pokalbio. Jis įvertina ir kitas galimas priežastis: realias skaudžias patirtis, traumą, nerimą, depresiją ar psichozinius sutrikimus.
Ar paranoidinis asmenybės sutrikimas yra tas pats, kas paranoja?
Ne. Kasdienėje kalboje „paranoja“ dažnai reiškia kliedesį, kai žmogus tvirtai tiki tuo, ko nėra, ir faktai jo neįtikina. Paranoidinis asmenybės sutrikimas yra ilgalaikis įtarumas be psichozės: ryšys su tikrove išlieka, tik įvykiai nuolat aiškinami nepalankiausiu būdu.
Mane ne kartą išdavė. Ar mano nepasitikėjimas yra sutrikimas?
Nebūtinai. Atsargumas po realių išdavysčių yra suprantama reakcija. Apie asmenybės sutrikimą galvojama tik tada, kai nepasitikėjimas tęsiasi nuo jaunystės, apima beveik visus žmones ir situacijas, net ir saugias, ir daro didelę žalą jūsų gyvenimui. Jei skaudi patirtis vis dar stipriai veikia, verta atlikti ir PTSD testą.
Ar tai gydoma?
Taip, nors kelias dažnai ilgesnis nei kitų būklių atveju. Psichoterapija padeda pamažu tikrinti įtarias mintis, mažinti įtampą ir kurti saugesnius santykius. Svarbiausia, kad žmogus pats norėtų pokyčio: iš šalies įrodyti, kad pasaulis saugus, neįmanoma.
Ar mano atsakymai saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- American Psychiatric Association (2022). Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, Fifth Edition, Text Revision (DSM-5-TR).
- World Health Organization (2022). International Classification of Diseases, 11th Revision (ICD-11): 6D10 Personality disorder.
- Lee R. (2017). Mistrustful and misunderstood: a review of paranoid personality disorder. Current Behavioral Neuroscience Reports, 4(2), 151-165.
- Triebwasser J., Chemerinski E., Roussos P., Siever L. J. (2013). Paranoid personality disorder. Journal of Personality Disorders, 27(6), 795-805.
- Volkert J., Gablonski T.-C., Rabung S. (2018). Prevalence of personality disorders in the general adult population in Western countries: systematic review and meta-analysis. British Journal of Psychiatry, 213(6), 709-715.
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.