Mizofonijos testas
Daugelį erzina garsus kramtymas ar tuksenimas rašikliu. Tačiau kai tam tikri, dažniausiai kitų žmonių skleidžiami garsai akimirksniu sukelia įtūžį, pasišlykštėjimą ir norą bėgti, o bendri valgymai tampa kančia, tai gali būti mizofonija. Tai ne kaprizas ir ne blogas būdas: smegenys šiuos garsus apdoroja kaip grėsmės signalą.
Keturiolika mūsų parengtų klausimų sudaryti pagal 2022 m. tarptautinio ekspertų sutarimo apibrėžimą: jie vertina, kokie garsai sukelia reakciją, kokia ji stipri ir kiek riboja kasdienybę. Jei jus labiau gąsdina staigūs, garsūs garsai (fejerverkai, balionai), tikslingiau atlikti garsų baimės testą, o jei esate jautrus (-i) daugeliui dirgiklių apskritai, pravers jautrumo testas.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Kas yra mizofonija?
Mizofonija yra sumažėjęs pakantumas tam tikriems garsams ar su jais susijusiems dirgikliams. Dažniausiai tai žmogaus skleidžiami garsai: kramtymas, čepsėjimas, rijimas, kvėpavimas, krenkštimas, taip pat pasikartojantys garsai, tokie kaip tuksenimas ar klaviatūros kaukšėjimas. Juos išgirdus kyla stiprios emocijos (pyktis, susierzinimas, pasišlykštėjimas), kūno reakcijos ir noras pabėgti ar garsą sustabdyti.
Mizofonija dažniausiai prasideda vaikystėje ar paauglystėje. 2022 m. tarptautinė ekspertų grupė, remdamasi Delphi metodu, susitarė dėl bendro jos apibrėžimo, tačiau atskira diagnoze klasifikacijose ji kol kas nėra. Moksliniuose tyrimuose naudojami specialūs mizofonijos klausimynai; šio testo klausimai yra mūsų parengti ir jų nekartoja.
Kaip atpažinti mizofoniją?
Dažniausiai kartojasi šie požymiai:
- Reakciją sukelia konkretūs garsai, o ne garsumas: tylus čepsėjimas gali erzinti labiau nei stiprus triukšmas
- Emocija kyla akimirksniu ir yra stipresnė, nei atrodo pagrįsta
- Labiausiai erzina artimų žmonių garsai
- Laukimas („tuoj pradės valgyti“) kartais vargina labiau už patį garsą
- Atsiranda vengimas: atskiri valgymai, nuolatinės ausinės, pasitraukimas iš patalpų
- Po protrūkio dažnai lieka kaltė ir gėda
Kuo mizofonija skiriasi nuo garsų baimės ir jautrumo?
Garsų baimė (fonofobija) yra baimė, dažniausiai staigių ir garsių garsų, tokių kaip fejerverkai ar sprogstantys balionai. Mizofonijos centre yra ne baimė, o pyktis ir pasišlykštėjimas dėl konkrečių, dažnai tylių garsų. Hiperakuzija yra klausos jautrumas, kai įprasto garsumo garsai fiziškai nemalonūs ar skaudūs; ją vertina klausos specialistai.
Didelis jautrumas apima daugelį dirgiklių (triukšmą, šviesą, kvapus, minias) ir pasireiškia greitu pervargimu nuo dirgiklių, o mizofonija yra siauresnė ir stipresnė reakcija į tam tikrus garsus. Mizofonija dažniau pasitaiko kartu su nerimu, nuotaikos sutrikimais, obsesinėmis kompulsinėmis asmenybės savybėmis, ADHD ar autizmo spektro sutrikimu, tačiau gali būti ir visiškai atskirai.
Kas padeda?
Daugiausia tyrimų turi kognityvinė elgesio terapija: atsitiktinių imčių tyrime Nyderlanduose grupinė terapija reikšmingai sumažino simptomus, palyginti su laukiančiųjų grupe, o poveikis išliko ir po metų. Terapijoje mokomasi nukreipti dėmesį, keisti mintis apie garsus ir juos skleidžiančius žmones, mažinti kūno įtampą ir vengimą.
Kasdien padeda foninis garsas, ausinės su triukšmo slopinimu sudėtingose vietose, aiškūs susitarimai šeimoje be kaltinimų ir galimybė trumpam pasitraukti. Svarbu, kad apsaugos priemonės padėtų gyventi, o ne virstų visišku garsų vengimu, nes jis ilgainiui jautrumą didina.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar mizofonija yra psichikos sutrikimas?
Mizofonija kol kas nėra atskira diagnozė DSM-5-TR ar TLK-11, tačiau tyrėjai ją aprašė kaip aiškią būseną, galinčią stipriai riboti gyvenimą. Psichologai ir psichiatrai ją atpažįsta ir gali padėti.
Ar tai reiškia, kad esu piktas (-a) ar netolerantiškas (-a) žmogus?
Ne. Pyktis čia yra automatinė nervų sistemos reakcija į konkretų dirgiklį, o ne charakterio bruožas. Dauguma žmonių su mizofonija labiau kenčia patys (nuo įtampos, kaltės ir gėdos), nei kenkia kitiems.
Kuo šis testas skiriasi nuo garsų baimės testo?
Garsų baimės testas skirtas baimei, kurią sukelia staigūs ir garsūs garsai. Šis testas skirtas pykčiui ir pasišlykštėjimui, kuriuos sukelia konkretūs, dažnai tylūs, žmonių skleidžiami garsai, ir tam, kiek tai riboja jūsų gyvenimą.
Ar vaikai gali turėti mizofoniją?
Taip, mizofonija dažnai prasideda vaikystėje ar ankstyvoje paauglystėje. Vaikui ji gali pasireikšti pykčio protrūkiais prie stalo ar atsisakymu valgyti kartu su šeima. Jei tai matote, verta pasitarti su vaikų psichologu, o ne bausti už „blogą elgesį“.
Ar mano atsakymai saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- Swedo S. E. ir kt. (2022). Consensus Definition of Misophonia: A Delphi Study. Frontiers in Neuroscience, 16, 841816.
- Jager I. ir kt. (2020). Misophonia: Phenomenology, comorbidity and demographics in a large sample. PLoS ONE, 15(4), e0231390.
- Jager I. J. ir kt. (2021). Cognitive behavioral therapy for misophonia: A randomized clinical trial. Depression and Anxiety, 38(7), 708-718.
- Kumar S. ir kt. (2017). The Brain Basis for Misophonia. Current Biology, 27(4), 527-533.
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.