Pereiti prie turinio
VisiTestai.lt

Kaip pasakyti artimajam apie savo psichikos sunkumus

Pasakyti artimam žmogui „man sunku" arba „man depresija" gali būti baisiau nei pati būklė. Bijome būti nesuprasti, apsunkinti kitą, išgirsti „susiimk". Bet slėpimas kainuoja brangiai: vienatvė su savo sunkumu jį didina, o artimieji dažnai nori padėti, tik nežino, kad reikia. Šis pokalbis, nors ir sunkus, dažniausiai palengvina.

Žemiau, kaip pasiruošti ir pradėti, kad pokalbis pavyktų.

  1. Pasirinkite žmogų ir tinkamą momentą

    Nebūtina pasakoti visiems, užtenka vieno žmogaus, kuriuo pasitikite ir kuris moka išklausyti. Pasirinkite ramų momentą, kai neskubate ir niekas netrukdo. Galima pradėti nuo įspėjimo: „Noriu su tavimi pasikalbėti apie kai ką svarbaus, kai turėsi laiko."

  2. Pradėkite paprastais žodžiais

    Nereikia medicininių terminų ar tobulo paaiškinimo. Užtenka paprastai: „Man pastaruoju metu labai sunku. Jaučiuosi prislėgtas ir bijau, kad pats nesusitvarkysiu." Sakykite apie tai, ką jaučiate ir patiriate, o ne bandykite „įrodyti", kad tikrai sergate. Nuoširdumas pasiekia labiau nei diagnozės.

  3. Pasakykite, ko iš jo tikitės

    Artimieji dažnai nežino, kaip padėti, ir iš baimės pasako ne tai. Palengvinkite jiems: pasakykite tiesiai, ko jums reikia. Pavyzdžiui: „Man nereikia patarimų, tiesiog reikia, kad išklausytum", arba „Man labai padėtų, jei kartu paskambintum psichologui." Konkretus prašymas apsaugo abu nuo nesusikalbėjimo.

  4. Pasiruoškite skirtingoms reakcijoms

    Dauguma žmonių reaguoja rūpesčiu, bet kartais pasitaiko ir nevykusių atsakų („kitiems blogiau", „tik pagalvok pozityviai"). Tai dažniausiai ne piktumas, o nežinojimas ir baimė. Jei taip nutiktų, tai nereiškia, kad klydote atsiverdami. Galite pasakyti: „Suprantu, kad tau irgi netikėta, bet man svarbu, kad tiesiog būtum šalia."

  5. Jei žodžiu sunku, pradėkite kitaip

    Ne visiems lengva kalbėti akis į akį. Galima parašyti žinutę ar laišką, pasidalinti straipsniu ar šio testo rezultatu su prierašu „tai apie mane", pasikalbėti einant ar automobilyje, kur nereikia žiūrėti į akis. Svarbu ne forma, o kad nebeliktumėte su tuo vieni.

Ko vengti

  • Nelaukite „tinkamo momento", kuris niekada neateina: netobulas pokalbis geriau nei tylėjimas.
  • Nesijauskite kalti, kad „apsunkinate" kitą: artimam žmogui dažniausiai svarbu žinoti ir padėti.
  • Netikėkitės, kad kitas iškart viską supras: jam irgi gali reikėti laiko priprasti prie žinios.
  • Neatidėkite pokalbio, jei kyla minčių apie savižudybę: tokiu atveju kalbėkitės nedelsdami arba skambinkite pagalbos linijai 116 123.

Kada kreiptis pagalbos

Atsivėrimas artimam žmogui yra svarbus, bet nepakeičia profesionalios pagalbos. Jei sunkumai trunka ar stiprėja, kreipkitės į specialistą: psichikos sveikatos centrą (nemokamai, be siuntimo) ar šeimos gydytoją. Artimasis gali padėti žengti šį žingsnį, bet gydymą suteikia specialistas.

Jei nežinote, ar jau metas kreiptis, gali padėti testas „Ar man reikia psichologo?". Esant minčių apie savižudybę, tai skubi situacija: nedelsdami kalbėkitės su žmogumi arba skambinkite „Vilties linijai" 116 123.

Dažniausiai užduodami klausimai

Bijau apsunkinti artimą žmogų savo problemomis. Ar teisinga jam sakyti?

Taip, ir ši baimė yra labai dažna, bet dažniausiai nepagrįsta. Artimam žmogui paprastai kur kas skaudžiau sužinoti, kad slėpėte savo skausmą ir kentėjote vieni, nei jį išgirsti. Dalijimasis sunkumu nėra našta, o pasitikėjimo ženklas, ir jis dažnai suartina. Be to, jūs galite pasakyti tiek, kiek jaučiatės pasiruošę: nebūtina viską išpasakoti iš karto. Vienas nuoširdus sakinys „man sunku, ir norėjau, kad žinotum" jau daug.

O jei jis nesupras arba pasakys ką nors netinkamo?

Tai įmanoma, ypač jei žmogus mažai nutuokia apie psichikos sveikatą. Nevykęs atsakymas dažniausiai kyla ne iš piktumo, o iš nežinojimo ir savo paties baimės. Jei taip nutiktų, tai nereiškia, kad suklydote atsiverdami, tik kad šis žmogus galbūt nėra geriausias klausytojas šia tema. Galite pasakyti, ko jums reikia, arba pasidalinti su kitu žmogumi. Vienas nesupratingas atsakymas neatšaukia jūsų teisės į paramą.

Šaltiniai

  • Corrigan P. W. ir kt. (2013). The impact of self-stigma and mutual help programs. Community Mental Health Journal.
  • Mental Health First Aid gairės.

Kiti patarimai

Susiję straipsniai