Jei kyla minčių apie savižudybę: ką daryti dabar
Jei skaitote tai, nes jums kyla minčių apie savižudybę arba jaučiate, kad nebeištveriate, noriu pasakyti pirmiausia: jūs nesate vieni, ir šis skausmas yra pakeliamas, net jei dabar taip neatrodo. Mintys apie mirtį dažnai reiškia ne tikrą norą mirti, o nepakeliamą norą, kad skausmas liautųsi. O skausmas gali liautis ir kitaip, net jei šią minutę tuo netikite.
Šie žingsniai skirti pergyventi būtent šią sunkią akimirką. Nereikia išspręsti viso gyvenimo, tereikia pereiti per artimiausias valandas. Pradėkite nuo pirmo žingsnio.
Jei gresia pavojus gyvybei
Jei jums ar kitam žmogui gresia tiesioginis pavojus, skambinkite 112. Skubi emocinė pagalba visą parą, nemokamai ir anonimiškai: „Vilties linija" 116 123, jaunimui „Jaunimo linija" 8 800 28888, vaikams ir paaugliams „Vaikų linija" 116 111. Kalbėtis su žmogumi šią minutę yra ne silpnumas, o teisingas žingsnis.
-
Pasakykite kam nors dabar
Svarbiausias žingsnis yra nebūti su tuo vienam. Paskambinkite emocinės pagalbos linijai, kur jūsų išklausys ramiai ir be smerkimo, bet kada, ir naktį: „Vilties linija" 116 123 (visą parą), „Jaunimo linija" 8 800 28888, „Vaikų linija" 116 111. Skambinti gali kiekvienas, ir nebūtina „pakankamai blogai" jaustis, kad turėtum teisę.
Jei skambinti sunku, parašykite žinutę artimam žmogui: „Man labai sunku, ir bijau savo minčių. Ar gali būti su manimi?" Nereikia paaiškinti visko, užtenka pasakyti, kad sunku.
-
Padidinkite atstumą iki pavojaus
Jei turite po ranka tai, kuo galėtumėte sau pakenkti, nuneškite tai toliau arba paprašykite ką nors paimti. Tarp minties ir veiksmo įterptas atstumas ir laikas gelbsti gyvybes: krizė yra banga, o ne pastovi būsena, ir svarbiausia yra nesuteikti jai galimybės tapti negrįžtama, kol ji atslūgs.
-
Susitarkite su savimi palaukti
Nereikia žadėti „niekada". Užtenka pasakyti sau: „Šiandien nieko sau nedarysiu. Palauksiu iki rytojaus." Krizės būsena beveik visada praeina ar sušvelnėja, o sprendimai, priimti jos įkarštyje, būna kitokie nei priimti nurimus. Tik palaukite. Skausmas keičiasi, net kai atrodo, kad nesikeis.
-
Pergyvenkite artimiausią valandą
Nukreipkite dėmesį į labai paprastus dalykus dabar: išgerkite vandens, apsimuilinkite veidą šaltu vandeniu, suvyniokite save į antklodę, įsijunkite pažįstamą muziką ar filmą. Tikslas ne pasijusti gerai, o tik pereiti kitą valandą. Paskui dar vieną. Krizės metu laikas skaičiuojamas mažais gabalais.
-
Kreipkitės skubios pagalbos, jei pavojus realus
Jei jaučiate, kad nebeišlaikysite ir pavojus gyvybei realus, tai medicininė pagalbos situacija, kaip ir bet kuri kita. Skambinkite 112 arba vykite į artimiausią ligoninės priėmimo skyrių. Prašyti pagalbos šią akimirką nėra silpnumas ar gėda, o teisingas ir drąsus žingsnis.
Ko vengti
- Nelikite su tuo vieni: izoliacija yra pavojingiausia. Vienas pokalbis gali viską pakeisti.
- Nepriimkite didelių, negrįžtamų sprendimų krizės įkarštyje: palaukite, kol banga atslūgs.
- Nemalšinkite skausmo alkoholiu ar vaistais: jie silpnina savitvardą ir didina riziką.
- Netikėkite mintimi, kad „niekam nerūpi" ar „visiems būtų geriau be manęs": tai depresijos melas, ne tiesa. Depresija iškreipia mąstymą.
Kada kreiptis pagalbos
Bet kokios mintys apie savižudybę yra pakankama priežastis kreiptis pagalbos, ir nebūtina laukti, kol taps „tikrai blogai". Po ūmios krizės svarbu ne likti vieniems su tuo, o pasikalbėti su specialistu: psichikos sveikatos centre (nemokamai, be siuntimo) ar su šeimos gydytoju. Mintys apie savižudybę dažniausiai yra gydomos būklės (dažnai depresijos) simptomas, o ne charakterio bruožas ar silpnumas.
Jei norite suprasti savo būseną, galite atlikti depresijos testą, bet svarbiausia dabar yra ne testas, o pokalbis su gyvu žmogumi. „Vilties linija" 116 123 veikia visą parą, nemokamai ir anonimiškai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Man gėda skambinti pagalbos linijai. Ar aš „pakankamai blogai" jaučiuosi?
Taip, jūs turite teisę skambinti. Emocinės paramos linijos yra skirtos visiems, kam sunku, nepriklausomai nuo to, kiek „rimta" atrodo problema. Nereikia būti ties riba, kad nusipelnytum pagalbos. Konsultantai yra apmokyti išklausyti be smerkimo, ir daugelis skambinančiųjų po pokalbio jaučiasi lengviau vien todėl, kad garsiai pasakė, kaip sunku. Gėda yra suprantama, bet ji neturi jums trukdyti gauti pagalbą.
Ar mintys apie savižudybę reiškia, kad tikrai noriu mirti?
Dažniausiai ne. Daug žmonių, kuriems kyla tokių minčių, iš tikrųjų nenori mirti, jie nori, kad liautųsi nepakeliamas skausmas, ir mirtis atrodo vienintelis būdas jį sustabdyti. Bet skausmas gali liautis ir kitaip: gydymu, laiku, pagalba, aplinkybių pasikeitimu. Būtent todėl svarbiausia yra pergyventi krizę nepadarant nieko negrįžtamo: kai skausmas atslūgsta, atsiranda ir kiti keliai, kurių krizės metu nesimatė.
Šaltiniai
- Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Preventing suicide: a resource series.
- Stanley B., Brown G. K. (2012). Safety Planning Intervention. Cognitive and Behavioral Practice, 19(2).
Kiti patarimai
Susiję testai
Susiję straipsniai
2024 m. sausio 1 d.
Depresijos simptomai: 10 ženklų, kurių neverta ignoruoti
Depresija nėra tinginystė ir ne silpnas charakteris. 10 požymių, pagal kuriuos ji atpažįstama, skirtumas nuo liūdesio ir aiškūs žingsniai, kur kreiptis Lietuvoje.
Skaityti straipsnį2024 m. spalio 4 d.
Kaip išsirinkti psichologą ar psichoterapeutą Lietuvoje (ir kiek tai kainuoja)
Psichologas, psichoterapeutas ar psichiatras? Kur gauti nemokamą pagalbą, kiek kainuoja privati terapija, kaip atpažinti gerą specialistą ir kada jį keisti.
Skaityti straipsnį