Vabzdžių baimės testas
Vabzdžių baimė (entomofobija) yra plati fobijų šeima: vieni bijo geliančių vabzdžių (vapsvų, bičių), kiti ropojančių (tarakonų, vabalų), treti bet ko, kas maža ir juda nenuspėjamai. Bendras vardiklis yra nenuspėjamumas: vabzdys gali priartėti, užšokti, palįsti po rūbais.
10 klausimų padės įvertinti jūsų baimės stiprumą ir tai, kiek ji riboja vasaras, gamtą ir namus. Užtruksite apie 2 minutes.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Kas yra entomofobija?
Entomofobija (gr. „entomon“ reiškia vabzdį) yra intensyvi vabzdžių baimė, viena dažniausių gyvūnų fobijų. Kaip ir vorų atveju, joje susipina dvi emocijos: baimė (gels, įkąs, užpuls) ir pasišlykštėjimas (ropoja, nešvarus, palys po rūbais). Evoliuciškai abi pagrįstos, nes vabzdžiai istoriškai platino ligas ir gėlė, bet fobijoje reakcija nebeproporcinga.
Būdingas entomofobijos bruožas yra reakcijos į judesį: ne vabzdys per se, o staigus jo priartėjimas ar nenuspėjama trajektorija įjungia paniką. Todėl vapsvos kelia daugiau siaubo nei ramiai tupinti bitė.
Vapsvos ir bitės: kaip elgtis (ir kodėl mojavimas kenkia)
Realios rizikos Lietuvoje nedaug: bitės ir vapsvos gelia gindamosi, o pavojinga tai daugiausia alergiškiems (jei po įgėlimo tinsta ne tik įgėlimo vieta, sunku kvėpuoti, kvieskite 112 ir alergologo konsultaciją ateičiai). Visiems kitiems įgėlimas yra skausminga smulkmena.
Paradoksas tas, kad būtent fobinė reakcija didina riziką: mojavimas ir staigūs judesiai vapsvai yra puolimo signalas. Saugiausias elgesys yra sustingti arba lėtai pasitraukti, leisti vabzdžiui apsižvalgyti ir išskristi. Ši žinia dažnai tampa pirmuoju ekspozicijos žingsniu: išmokus „teisingą“ elgesį, situacija tampa kontroliuojama, o kontrolė yra geriausias baimės vaistas.
Kaip įveikiama vabzdžių baimė?
Laipsniška ekspozicija veikia ir čia: nuotraukos, vaizdo įrašai (ypač makro, nes jie „nujautrina“ greičiausiai), negyvas vabzdys, stebėjimas per stiklą, buvimas lauke sąmoningai nesiginant. Pasišlykštėjimo komponentas slūgsta lėčiau nei baimė, tad kartokite pakopas kantriai.
Namų frontui: realios problemos (pvz., tarakonai) sprendžiamos dezinsekcija, o ne nerimu; tinkleliai ant langų grąžina vėdinimą be baimės. Jei fobija stipri (pvz., dėl vapsvos šokate iš vairuojamo automobilio ar nevaikštote į lauką vasarą), tai jau saugumo klausimas, ir keli ekspozicijos seansai su specialistu yra greičiausias sprendimas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar vapsvos baimė ir vabzdžių fobija yra tas pats?
Vapsvų ir bičių baimė yra dažniausias entomofobijos variantas, bet ji gali būti ir izoliuota (kiti vabzdžiai nekelia nieko). Geliančių vabzdžių baimė turi racionalų branduolį (įgėlimas realus), todėl čia ypač svarbu atskirti atsargumą nuo panikos, kuri pati provokuoja įgėlimus.
Esu alergiškas įgėlimams. Ar mano baimė vis tiek fobija?
Alergija daro atsargumą pagrįstą, tad turėkite gydytojo paskirtą priemonių planą (antihistamininiai, adrenalino švirkštiklis), ir tai jums suteiks realią apsaugą. Fobija prasideda ten, kur baimė ignoruoja planą: panika kyla net turint vaistus, o vengimas plečiasi už protingų ribų.
Vaikas panikuoja dėl kiekvienos musės. Ką daryti?
Nesijuokti ir negąsdinti („nuneš vapsva!“), o mokyti elgesio žaidimo forma: „sustink kaip statula“, stebėti vabzdžius iš saugaus atstumo, skaityti knygeles apie juos. Vaikų vabzdžių baimė dažniausiai išauga, jei jos nemaitina suaugusiųjų reakcijos.
Ar mano atsakymai saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- American Psychiatric Association (2013). Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, 5th ed. Specific Phobia.
- Öst L.-G. (1989). One-session treatment for specific phobias. Behaviour Research and Therapy.
- NHS. Phobias: overview, symptoms and treatment.
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.
