Prokrastinacijos testas
„Padarysiu rytoj“, o rytoj vėl rytoj. Prokrastinacija yra savanoriškas svarbių darbų atidėjimas žinant, kad dėl to bus blogiau. Tyrimai rodo, kad lėtinis atidėliojimas vargina apie 20 % suaugusiųjų, o jo kaina yra ne tik degantys terminai, bet ir nuolatinis kaltės fonas, prastesnis miegas ir savivertė.
Šis testas iš 14 klausimų įvertins jūsų prokrastinacijos lygį ir padės suprasti jos šaknis, nes atidėliojame ne iš tinginystės, o dėl emocijų, kurias kelia pati užduotis. Užtruksite apie 3 minutes.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Kas yra prokrastinacija ir kodėl tai ne tinginystė?
Prokrastinacija yra savanoriškas numatytos veiklos atidėjimas nepaisant žinojimo, kad dėl to bus blogiau. Nuo tinginystės ją skiria esminis dalykas: tinginys nenori daryti ir dėl to nesijaudina, o prokrastinuotojas nori padaryti, negali pradėti ir dėl to kankinasi.
Mokslas šiandien prokrastinaciją aiškina kaip emocijų reguliavimo problemą: užduotis kelia nemalonų jausmą (nuobodulį, neaiškumą, baimę nepavykti, perfekcionistinį spaudimą), ir smegenys renkasi greitą palengvėjimą, tai yra atidėti. Palengvėjimas trunka minutes, o kaltė ir augantis kalnas trunka dienas. Todėl kova su prokrastinacija per valią pralaimima: veikia ne spaudimas, o emocinio slenksčio mažinimas.
Dažniausios prokrastinacijos priežastys
Už atidėliojimo beveik visada slypi viena iš šių priežasčių:
- Neaiškumas: užduotis per didelė ar neapibrėžta: smegenys nežino, nuo ko pradėti, todėl nepradeda visai
- Perfekcionizmas: „jei negaliu padaryti tobulai, geriau nepradėsiu“; atidėjimas apsaugo nuo galimo nepavykimo
- Nuobodulys: užduotis nesuteikia jokios stimuliacijos; ypač būdinga ADHD tipo smegenims
- Baimė būti įvertintam: darbas, kurį kažkas vertins, kelia nerimą, ir jo vengiama
- Maišto jausmas: primestos užduotys atidėliojamos kaip tylus „ne“ kontrolei
- Išsekimas: kartais „prokrastinacija“ tėra pervargusio žmogaus bandymas išgyventi; tada reikia ne technikų, o poilsio
Kaip įveikti prokrastinaciją: kas iš tikrųjų veikia
Veiksmingiausi metodai taiko į pradėjimo slenkstį, o ne į valią. Mažinkite pirmą žingsnį, kol jis taps juokingai lengvas: ne „sutvarkyti butą“, o „išnešti vieną puodelį“. Ribokite laiką: „dirbu tik 10 minučių“ apeina pasipriešinimą, o pradėjus dažniausiai norisi tęsti. Šalinkite trikdžius fiziškai: telefonas kitame kambaryje veikia geriau nei visos savitvardos apeliacijos.
Netikėčiausias tyrimų radinys yra atleidimas sau: studentai, kurie atleido sau už atidėliotą egzaminą, kitam ruošėsi anksčiau nei tie, kurie save smerkė. Kaltė didina nemalonų jausmą, susietą su užduotimi, taigi gilina ratą. Jei atidėliojimas lėtinis ir lydi jus nuo mokyklos kartu su dėmesio sunkumais, būtinai atlikite ADHD testą, nes neatpažintas ADHD yra viena dažniausių „nepagydomos“ prokrastinacijos priežasčių.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar prokrastinacija yra liga?
Ne, tai ne diagnozė, o elgesio šablonas. Tačiau lėtinė prokrastinacija gali būti kitų būklių, tokių kaip ADHD, nerimo ar depresijos, simptomas, todėl esant stipriam atidėliojimui verta pasitikrinti giliau.
Kuo prokrastinacija skiriasi nuo tinginystės?
Tinginys nenori daryti ir nesigraužia. Prokrastinuotojas nori padaryti, negali pradėti ir jaučia kaltę. Prokrastinacija yra emocijų reguliavimo, o ne motyvacijos trūkumo problema.
Kodėl atidėlioju net malonius dalykus?
Dažniausiai dėl sprendimo naštos (reikia rinktis, planuoti, derinti) arba išsekimo, nes kai resursų mažai, net malonus dalykas atrodo kaip dar viena užduotis. Tai ženklas pasitikrinti savo energijos balansą.
Ar prokrastinacija susijusi su ADHD?
Stipriai: lėtinis atidėliojimas yra vienas dažniausių suaugusiųjų ADHD simptomų, nes ADHD smegenims sunku pradėti nestimuliuojančias užduotis. Jei atidėliojimas lydi nuo vaikystės kartu su dėmesio sunkumais, atlikite ADHD testą.
Koks vienas metodas veikia geriausiai?
Mažiausio pirmo žingsnio taisyklė: susmulkinkite darbą iki veiksmo, kurio neįmanoma neatlikti (pvz., „atsidaryti failą“). Pradėjimas yra vienintelė tikrai sunki prokrastinacijos vieta.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- Steel P. (2007). The Nature of Procrastination: A Meta-Analytic and Theoretical Review. Psychological Bulletin.
- Sirois F., Pychyl T. (2013). Procrastination and the Priority of Short-Term Mood Regulation. Social and Personality Psychology Compass.
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.