Valios testas
Valia turbūt yra labiausiai apkalbėta ir mažiausiai suprasta psichologijos sąvoka. Ją kaltiname, kai nepavyksta dieta, treniruotės ar planas keltis šeštą, ir jos pavydime žmonėms, kurie „tiesiog susiima“. Tyrimai piešia kitokį vaizdą: savikontrolė iš tikrųjų yra vienas geriausių gyvenimo sėkmės pranašų, bet veikia ji visai ne taip, kaip įsivaizduojame.
Šis testas yra 12 mūsų pačių parengtų teiginių, sukurtų pagal trumpąją savikontrolės skalę (Tangney BSCS). Jie matuoja, kaip jums sekasi atsispirti pagundoms, baigti pradėtus darbus ir rinktis ilgalaikę naudą vietoj greito malonumo. Užtruksite apie 3 minutes.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Kas yra valia ir kodėl ji tokia svarbi?
Psichologijoje valia dažniausiai vadinama savikontrole: gebėjimu valdyti savo impulsus, emocijas ir elgesį taip, kad jie tarnautų ilgalaikiams tikslams. Šio testo pagrindu paimta žinomiausia savikontrolės matavimo priemonė: trumpoji savikontrolės skalė (BSCS), kurią 2004 metais paskelbė June Tangney, Roy Baumeisteris ir Angie Boone. Originali skalė yra tyrimų įrankis, todėl klausimus čia sukūrėme patys pagal jos logiką.
Kodėl verta savikontrolę žinoti? Nes jos prognostinė galia įspūdinga. Garsiajame Naujosios Zelandijos Dunedino tyrime, kuris nuo gimimo stebėjo tūkstantį žmonių, vaikystės savikontrolė pranašavo suaugusiųjų sveikatą, finansus ir net teistumą geriau nei šeimos pajamos, o kai kuriais pjūviais ir geriau nei intelektas. Skirtingai nei intelektas, savikontrolė yra treniruojama, todėl tai viena dėkingiausių investicijų į save.
Zefyro eksperimentas ir kas iš jo liko
Garsiausias valios tyrimas yra Walterio Mischelio „zefyro eksperimentas“: vaikams buvo pasiūlyta suvalgyti vieną skanėstą iš karto arba palaukti ir gauti du. Vaikai, kurie sugebėjo palaukti, po dešimtmečių pasirodė sėkmingesni daugelyje sričių. Šis vaizdinys suformavo populiarų įsitikinimą: valia yra įgimtas charakterio bruožas, kuris nulemia likimą.
Vėlesni pakartojimai vaizdą patikslino. Paaiškėjo, kad vaikų gebėjimą laukti stipriai veikė aplinka: šeimos stabilumas ir, svarbiausia, ar vaikas apskritai tikėjo, kad pažadėtas antras skanėstas atsiras. Vaikai iš nenuspėjamos aplinkos valgė iš karto ne iš silpnumo, o iš racionalumo. Pamoka suaugusiems ta pati: savikontrolė nėra gryna charakterio savybė, ji auga iš nuspėjamos aplinkos, pasitikėjimo ir strategijų. Beje, patys sėkmingiausi Mischelio vaikai laukdami ne kovojo su pagunda, o nukreipdavo dėmesį: dainavo, žaidė, žiūrėjo kitur. Tai ir yra tikroji valios technika.
Valia: raumuo ar strategija?
Ilgą laiką psichologijoje vyravo „valios raumens“ teorija: savikontrolė yra ribotas resursas, kuris nuo naudojimo išsenka (ego išsekimo efektas). Ji intuityviai patraukli (kas nežino jausmo, kai po sunkios dienos ranka pati tiesiasi prie šaldytuvo), bet dideli pakartojimų tyrimai efektą patvirtino tik iš dalies, ir šiandien mokslininkai linkę manyti, kad nuovargis veikia per motyvaciją ir dėmesį, o ne per išsenkantį „kuro baką“.
Užtat kitas radinys pasitvirtino labai tvirtai: žmonės su geriausia savikontrole naudoja ją rečiausiai. Wilhelmo Hofmanno kasdienybės tyrimai parodė paradoksą: aukštus savikontrolės balus turintys žmonės kasdien patiria mažiau pagundų, nes iš anksto susitvarko aplinką ir rutinas taip, kad kovoti beveik netektų. Valia pasirodo esanti ne raumuo, o architektūra: laimi ne tas, kuris atsispiria sausainiui ant stalo, o tas, kuris sausainio ant stalo nepasidėjo.
Kaip stiprinti savikontrolę: kas veikia iš tikrųjų?
Pirma, aplinkos dizainas: padarykite gerus pasirinkimus lengvus, o blogus sunkius. Telefonas kitame kambaryje, sporto rūbai paruošti vakare, nesveiki užkandžiai neperkami apskritai. Antra, įgyvendinimo ketinimai („jei X, tai Y“): iš anksto suplanuotas atsakas į konkrečią situaciją suveikia automatiškai ir tyrimuose padvigubina tikslų pasiekimą. Trečia, įpročiai vietoj sprendimų: kas vyksta tuo pačiu metu toje pačioje vietoje, po kelių savaičių nustoja reikalauti valios. Apie tai plačiau įpročių teste.
Ketvirta, pamatų priežiūra: miegas, reguliarus maistas ir streso valdymas veikia savikontrolę stipriau nei bet koks motyvacinis turinys, nes impulsų stabdžiai fiziologiškai gyvena prefrontalinėje žievėje, kuri pirmoji nukenčia nuo nuovargio. Ir penkta, žinokite savo priešą: jei pagrindinis valios nutekėjimas yra atidėliojimas, pradėkite nuo prokrastinacijos testo, nes atidėliojimas yra ne tinginystė, o emocijų reguliavimo problema, ir sprendžiasi kitaip nei pagundos.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar valia įgimta, ar išmokstama?
Dalis polinkio į impulsyvumą yra įgimta (temperamentas), bet praktinė savikontrolė didžiąja dalimi yra strategijos: aplinkos dizainas, įpročiai, planavimas. Tyrimai rodo, kad geriausią savikontrolę turintys žmonės ne stipriau kovoja, o rečiau atsiduria kovos situacijose. Šito išmokti gali kiekvienas.
Kodėl vakare mano valia dingsta?
Todėl, kad impulsų stabdžiai (prefrontalinė žievė) jautriai reaguoja į nuovargį, alkį ir per dieną sukauptą streso bei sprendimų kiekį. Tai normalu ir prognozuojama. Išvada praktinė: svarbiausius valios reikalaujančius dalykus darykite ryte, o vakarui susikurkite aplinką, kurioje palūžti sunku (pavyzdžiui, be užkandžių atsargų namuose).
Nepavyksta mesti rūkyti ar laikytis dietos. Ar man tiesiog trūksta valios?
Ne, ir šis persistengęs paaiškinimas dažniausiai tik trukdo. Priklausomybės turi biologinį mechanizmą, kuriam įveikti reikia strategijų ir dažnai specialisto pagalbos, o dietų žlugimą dažniausiai lemia per griežtos taisyklės, ne charakteris. Kaltinti valią yra tas pats, kas kaltinti rankas, kad nepakelia automobilio: reikia ne stipresnių rankų, o domkrato.
Kuo valia skiriasi nuo atkaklumo?
Savikontrolė veikia trumpoje distancijoje: atsispirti pagundai šiandien, užbaigti darbą šįvakar. Atkaklumas (grit) veikia ilgoje: metų metus laikytis vienos krypties, nepamesti tikslo po nesėkmių. Jie susiję, bet nesutampa: būna žmonių su geležine dienotvarke, bet be ilgalaikio tikslo, ir atvirkščiai. Išsimatuoti abu naudinga.
Ar mano atsakymai saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- Tangney J. P., Baumeister R. F., Boone A. L. (2004). High self-control predicts good adjustment, less pathology, better grades, and interpersonal success. Journal of Personality, 72(2).
- Moffitt T. E. ir kt. (2011). A gradient of childhood self-control predicts health, wealth, and public safety. PNAS, 108(7).
- Hofmann W., Baumeister R. F., Förster G., Vohs K. D. (2012). Everyday temptations: An experience sampling study of desire, conflict, and self-control. Journal of Personality and Social Psychology, 102(6).
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.
