Pereiti prie turinio
VisiTestai.lt
Asmenybė

Psichopatijos bruožų testas

Žodis „psichopatas“ kasdienėje kalboje skamba kaip nuosprendis, tačiau psichologai psichopatiją tiria kaip bruožų spektrą, kuris tam tikru laipsniu būdingas visiems. Vienas žmogus išlieka šaltakraujiškas ten, kur kiti panikuoja, kitas lengvai nepaiso svetimų jausmų, trečias pirmiau padaro, o tik paskui pagalvoja. Kai šie polinkiai susideda ir sustiprėja, susidaro tai, ką mokslas vadina psichopatine asmenybe.

Testo 20 teiginių sudaryti pagal vadinamąjį trijų dalių psichopatijos modelį (Patrick, Fowles ir Krueger, 2009), kuris išskiria bebaimiškumą, šaltumą kitiems ir impulsyvumą. Teiginius parašėme patys: tai nėra TriPM ar kitas mokslinis klausimynas, todėl rezultato negalima lyginti su jų balais. Rezultate pamatysite bendrą bruožų lygį ir paaiškinimą, kaip kiekviena iš trijų dalių gali reikštis jūsų gyvenime. Atsakykite sąžiningai: testas anonimiškas, o atsakymai niekur nesaugomi.

Pasidalinti:
20 klausimų ~5 min. Nemokamas

Pradėkite testą

Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.

Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.

Kas yra psichopatija ir iš kur kilo ši sąvoka?

Vieną įtakingiausių psichopatinės asmenybės aprašymų 1941 m. pateikė amerikiečių psichiatras Hervey Cleckley knygoje „The Mask of Sanity“: jis aprašė žavius, ramius, iš pažiūros normalius žmones, kuriems trūko kaltės jausmo, gilesnių emocijų ir gebėjimo mokytis iš klaidų. Vėliau Robert Hare sukūrė specialistų atliekamą vertinimą PCL-R, kuris iki šiol naudojamas teismo psichiatrijoje.

Šiuolaikiniai tyrėjai pastebėjo, kad skirtingi autoriai psichopatija vadina skirtingus dalykus. 2009 m. Christopher Patrick, Don Fowles ir Robert Krueger pasiūlė trijų dalių modelį, kuris sujungia šias tradicijas:

  • Bebaimiškumas (angl. boldness): ramybė pavojuje, socialinė drąsa, pasitikėjimas savimi, greitas atsigavimas po nesėkmių
  • Šaltumas kitiems (angl. meanness): empatijos stoka, abejingumas kitų skausmui, polinkis išnaudoti ir kerštauti
  • Impulsyvumas (angl. disinhibition): sunkumai valdyti impulsus, neatsakingumas, pyktis, sprendimai be pasekmių apmąstymo

Kaip šie bruožai atrodo kasdienybėje?

Trys dalys gali reikštis atskirai ir skirtingai. Bebaimiškumas be kitų dviejų dažnai atrodo kaip šaltakraujiškas gelbėtojas, chirurgas ar verslininkas, kuris nepasimeta įtampoje. Impulsyvumas be šaltumo dažniau siejamas su skubotais pirkiniais, nebaigtais darbais ir pykčio protrūkiais, dėl kurių žmogus vėliau nuoširdžiai gailisi.

Šaltumas kitiems yra ta dalis, kuri labiausiai skaudina aplinkinius: abejingumas svetimam skausmui, malonumas erzinant, pasinaudojimas silpnesniais. Tyrėjai mano, kad būtent šaltumo ir impulsyvumo derinys labiausiai siejasi su konfliktais, nusikalstamumu ir griūvančiais santykiais, o bebaimiškumas gali net padėti prisitaikyti.

Psichopatijos bruožai, „psichopatas“ ir asocialus asmenybės sutrikimas

Kasdienėje kalboje „psichopatu“ vadinamas bet kas, kas elgiasi keistai, piktai ar nenuspėjamai. Psichologijoje šis žodis reiškia ką kita: tai ne beprotybė ir ne psichozė, o asmenybės bruožų derinys, kai žmogus gerai supranta, ką daro, tačiau mažai jaučia baimės, kaltės ir užuojautos. Dauguma žmonių, kurie kartais būna šalti ar impulsyvūs, psichopatais nėra.

Oficialiose diagnozių klasifikacijose psichopatijos kaip atskiros diagnozės nėra. Arčiausiai jos yra asocialus (dissocialus) asmenybės sutrikimas, kuris vertinamas pagal ilgalaikį kitų teisių pažeidinėjimo šabloną: įstatymų laužymą, apgaudinėjimą, agresiją, neatsakingumą. Šie dalykai persidengia su impulsyvumu ir šaltumu, bet ne su bebaimiškumu, todėl ne kiekvienas, turintis asocialų asmenybės sutrikimą, turi ryškių psichopatinių bruožų, ir atvirkščiai.

Šis testas taip pat skiriasi nuo tamsiosios triados testo, kuris tik palygina tris tamsiuosius bruožus (narcisizmą, makiavelizmą ir psichopatiją) ir parodo, kuris iš jų jūsų profilyje ryškiausias. Čia gilinamasi į vieną bruožą ir jo tris dalis. Šaltą strategavimą ir manipuliavimą detaliau matuoja makiavelizmo testas.

Ar šie bruožai gali keistis?

Asmenybės bruožai gana pastovūs, tačiau ne akmenyje iškalti. Impulsyvumas daugumai žmonių natūraliai mažėja su amžiumi: smegenų sritys, atsakingos už savikontrolę, bręsta maždaug iki 25 metų, o vėliau daugelis tampa ramesni ir nuoseklesni. Impulsų valdymo įgūdžių galima išmokti, o empatišką elgesį galima treniruoti net tada, kai užuojauta neateina savaime.

Naudingiausia klausti ne „ar aš psichopatas?“, o „kurie mano polinkiai man padeda, o kurie kainuoja?“. Ramybę krizėje verta branginti, o impulsyvius sprendimus ir šaltumą artimiesiems verta pastebėti ir mokytis valdyti.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar aukštas balas reiškia, kad esu psichopatas?

Ne. Testas matuoja bruožų išreikštumą, o ne diagnozę. Psichopatiją klinikiniu lygiu specialistai vertina išsamaus interviu ir dokumentų pagrindu, o ne pagal kelis teiginius internete. Aukštas balas rodo, kad bebaimiškumas, šaltumas ar impulsyvumas jums būdingi labiau nei daugumai, ir tai verta žinoti.

Kuo šis testas skiriasi nuo tamsiosios triados testo?

Tamsiosios triados testas palygina tris skirtingus bruožus ir parodo, kuris ryškiausias. Šis testas gilinasi tik į psichopatijos spektrą ir jį skaido į tris dalis: bebaimiškumą, šaltumą kitiems ir impulsyvumą.

Ar psichopatija ir sociopatija yra tas pats?

Kasdienėje kalboje šie žodžiai dažnai vartojami pakaitomis, o oficialiose klasifikacijose nė vieno iš jų nėra. Kai kurie autoriai sociopatija vadina labiau aplinkos (pvz., sunkios vaikystės) suformuotą asocialų elgesį, o psichopatija labiau įgimtą emocinį šaltumą, tačiau vieningo susitarimo nėra.

Ar psichopatiniai bruožai gali būti naudingi?

Iš dalies taip. Bebaimiškumas siejamas su gebėjimu išlikti ramiam krizėse, socialine drąsa ir lyderyste. Šaltumas kitiems ir impulsyvumas kur kas dažniau kainuoja: tiek pačiam žmogui, tiek aplinkiniams.

Ar mano atsakymai saugomi?

Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, o atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.

Šaltiniai ir metodika

Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.

Ar šis testas jums buvo naudingas?