Impulsyvumo testas
Impulsyvumas yra polinkis veikti be svarstymo: pasakyti nepagalvojus, nusipirkti nesuplanavus, mesti nuobodų darbą pusiaukelėje, nes atsirado įdomesnis. Tai ne yda, o nervų sistemos stilius: impulsyvūs žmonės greičiau reaguoja, lengviau rizikuoja ir dažnai yra gyvybingiausi kompanijos žmonės. Bet aukštas impulsyvumas turi kainą, kurią geriausiai pažįsta pirkinių krepšelis, pasakyti žodžiai ir nebaigti projektai.
Šis testas yra 12 mūsų parengtų klausimų, sukurtų pagal žinomiausią impulsyvumo skalę BIS (Barratt Impulsiveness Scale): matuojamos trys sritys, veiksmo impulsyvumas (darau nepagalvojęs), dėmesio (mintys šokinėja) ir planavimo (gyvenu be plano). Užtruksite apie 2 minutes.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Kas yra impulsyvumas ir kaip jis matuojamas?
Impulsyvumas psichologijoje apibrėžiamas kaip polinkis veikti staigiai, be pakankamo apgalvojimo ir nepaisant pasekmių. Žinomiausias jo matavimo įrankis yra Barratt impulsyvumo skalė (BIS-11), naudojama tyrimuose nuo praėjusio amžiaus vidurio. Jos autoriai impulsyvumą skaido į tris dalis, ir šis skaidymas praktiškai naudingiausias: veiksmo impulsyvumas (darau nepagalvojęs), dėmesio impulsyvumas (negaliu išlaikyti minties prie vienos temos) ir planavimo impulsyvumas (gyvenu be plano, ateitis manęs nedomina).
Šie trys komponentai gali gyventi atskirai: žmogus gali būti susikaupęs ir kruopštus darbe, bet impulsyviai pirkti; arba planuoti puikiai, bet konflikte iššauti žodžius, kurių gailisi. Todėl naudingiau klausti ne „ar aš impulsyvus?“, o „kurioje srityje mano impulsas stipriausias?“, nes būtent ten reikia apsaugos.
Impulsyvumo šviesioji pusė
Impulsyvumas evoliucijoje išliko ne per klaidą: greitas veiksmas be ilgo svarstymo yra pranašumas visur, kur delsimas kainuoja. Impulsyvesni žmonės dažniau imasi naujų dalykų, lengviau susipažįsta, greičiau priima sprendimus neapibrėžtose situacijose ir neretai būna versle, sporte ar scenoje būtent dėl šios savybės. Spontaniškumas, kurį draugai myli, ir rizikos tolerancija, kurios reikalauja kiekvienas startuolis, yra to paties bruožo veidai.
Problema yra ne bruožas, o jo nevaldomumas: skirtumas tarp spontaniško ir impulsyvaus žmogaus tas, kad pirmasis gali sustoti, kai statymai dideli, o antrasis ne. Todėl tikslas dirbant su impulsyvumu yra ne tapti lėtu ir atsargiu, o įgyti stabdį, kuris veikia tada, kai jo reikia. Greitas automobilis su gerais stabdžiais yra privalumas; be stabdžių jis pavojus.
Kaip veikia impulsas ir kur jo silpnoji vieta?
Impulsas yra trumpa banga: smegenų atlygio sistema pamato progą (prekę, repliką, malonumą) ir per sekundes sugeneruoja stiprų „noriu dabar“. Svarstančios smegenų dalys įsijungia lėčiau, todėl aukšto impulsyvumo žmonėms veiksmas įvyksta anksčiau, nei jos spėja pasisakyti. Bet bangos silpnoji vieta yra jos trumpumas: dauguma impulsų natūraliai atslūgsta per kelias minutes, jei negauna veiksmo.
Iš čia veiksmingiausia impulsų valdymo strategija: ne kovoti su noru, o atidėti veiksmą. Taisyklės „krepšelis pernakvoja“, „žinutė konflikte išsiunčiama po 10 minučių“, „didelis sprendimas palaukia savaitę“ veikia būtent todėl, kad impulsas per tą laiką miršta pats. Antra strategija yra aplinkos dizainas: kiekvienas papildomas žingsnis iki pagundos (ištrinta programėlė, nepasiimta kortelė) dramatiškai mažina impulsyvius veiksmus, nes impulsas tingi. Trečia yra resursų priežiūra: nemiga, alkis ir stresas išjungia stabdžius pirmiausia, todėl valia yra ne charakterio, o fiziologijos klausimas.
Kada impulsyvumas rodo ADHD ar kitą priežastį?
Impulsyvumas yra vienas iš trijų ADHD ramsčių (kartu su dėmesio sunkumais ir vidiniu neramumu), todėl aukštas balas šiame teste yra gera priežastis pasižiūrėti plačiau. ADHD kryptį rodo derinys: impulsyvumas ir dėmesio šokinėjimas lydi nuo vaikystės (mokykloje „gabus, bet nesusikaupia“), pasireiškia visose srityse ir trukdo nepriklausomai nuo motyvacijos. Tokiu atveju atlikite ADHD testą ir, jei jis aukštas, kreipkitės į specialistą: suaugusiųjų ADHD gerai atpažįstamas ir veiksmingai valdomas.
Impulsyvumas taip pat auga esant lėtiniam stresui, nemigai, perdegimui, bipolinio sutrikimo pakilimo fazėms ir stipriems emociniams sunkumams: smegenys, kurių resursai išsekę, ekonomina būtent ties savikontrole. Todėl staigus impulsyvumo šuolis (anksčiau tokio nebuvo, dabar yra) yra signalas žiūrėti ne į charakterį, o į būklę: miegą, stresą, nuotaiką. Ir atskira tema yra impulsyvus vartojimas: jei impulsai sukasi apie alkoholį, lošimus ar pirkinius ir nebepaklūsta taisyklėms, pasižiūrėkite atitinkamus priklausomybių testus.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar impulsyvumas yra tas pats, kas ADHD?
Ne. Impulsyvumas yra bruožas, kurį tam tikru lygiu turi visi, o ADHD yra neurologinė raidos ypatybė, kurios impulsyvumas tik viena dalis (kartu su dėmesio sunkumais ir neramumu, besitęsiančiais nuo vaikystės). Aukštas impulsyvumas be kitų ADHD požymių yra tiesiog temperamentas. Jei abejojate, atlikite ADHD testą ir žiūrėkite visumą.
Ar impulsyvumą galima sumažinti?
Patį bruožą pakeisti sunku, bet jo valdymą išmokti visiškai realu, ir būtent valdymas lemia pasekmes. Veikia trys dalykai: pauzės taisyklės (atidėti veiksmą, kol impulsas atslūgs), aplinkos dizainas (padaryti impulsyvius veiksmus nepatogius) ir resursų priežiūra (miegas, maistas, streso mažinimas), nes išsekusios smegenys impulsų nestabdo.
Kodėl impulsyviai perku, nors žinau, kad gailėsiuos?
Nes pirkimo momentu sprendžia ne žinojimas, o atlygio sistema: ji reaguoja į „dabar“ daug stipriau nei į „vėliau gailėsiuos“. Žinojimas įsijungia po kelių sekundžių, kai mygtukas jau paspaustas. Todėl veikia ne savigrauža, o mechanika: krepšelio taisyklė „pernakvoti“, pirkinių sąrašas, ištrintos parduotuvių programėlės, atskiras limitas impulsams.
Impulsyvumas atsirado staiga, anksčiau toks nebuvau. Kas tai?
Staigus impulsyvumo padidėjimas dažniausiai rodo ne charakterio pokytį, o būklę: lėtinį stresą, miego trūkumą, perdegimą, kartais nuotaikos sutrikimų fazes. Smegenys, kurioms trūksta resursų, pirmiausia taupo savikontrolę. Verta patikrinti miegą, streso lygį ir nuotaiką (streso, nemigos, geros savijautos testai), o jei pokytis ryškus ir nepaaiškinamas, aptarti jį su gydytoju.
Ar mano atsakymai saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- Patton J. H., Stanford M. S., Barratt E. S. (1995). Factor structure of the Barratt Impulsiveness Scale. Journal of Clinical Psychology, 51(6).
- Stanford M. S. ir kt. (2009). Fifty years of the Barratt Impulsiveness Scale: An update and review. Personality and Individual Differences, 47(5).
- Moeller F. G. ir kt. (2001). Psychiatric aspects of impulsivity. American Journal of Psychiatry, 158(11).
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.
