Senjorų depresijos testas (GDS-15)
Depresija nėra normali senatvės dalis, nors būtent taip ji dažniausiai ir nurašoma: „ko norėti tame amžiuje“. Iš tikrųjų vyresnių žmonių depresija yra dažna (ypač po netekčių, ligų ar išėjus iš darbo), gerai gydoma ir per dažnai nepastebima, nes reiškiasi kitaip nei jaunų: mažiau liūdesio, daugiau nuovargio, kūno negalavimų ir susidomėjimo praradimo.
Testas yra Geriatrinė depresijos skalė GDS-15: laisvai naudojama, specialiai vyresnio amžiaus žmonėms sukurta, su paprastais taip/ne klausimais. Ją galima pildyti pačiam arba kartu su artimuoju. Atsakykite pagal tai, kaip jautėtės pastarąją savaitę.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Kodėl senjorų depresija taip dažnai nepastebima?
Vyresnių žmonių depresija turi tris geras slėptuves. Pirmoji yra „senatvės“ etiketė: nuovargis, apatija ir džiaugsmo praradimas nurašomi amžiui, nors amžius pats savaime depresijos nesukelia. Antroji yra kūno kalba: vyresniame amžiuje depresija dažniau reiškiasi ne liūdesiu, o fiziniais negalavimais (skausmais, virškinimo sutrikimais, svorio kritimu, miego problemomis), todėl žmogus vaikšto pas gydytojus dėl kūno, o tikroji priežastis lieka šešėlyje.
Trečioji slėptuvė yra karta: vyresni žmonės užaugo laikais, kai apie psichikos sveikatą nekalbėta, o „skųstis nuotaika“ atrodė gėda. Todėl jie pagalbos kreipiasi rečiausiai iš visų amžiaus grupių, nors gydymas jiems veikia lygiai taip pat gerai. Būtent dėl šių slėptuvių ir sukurta GDS skalė: paprasti taip/ne klausimai be sudėtingų vertinimų, pritaikyti vyresnio amžiaus patirčiai.
Apie GDS-15 skalę
Geriatrinę depresijos skalę (GDS) devintajame dešimtmetyje Stanforde sukūrė Jerome Yesavage vadovaujama komanda, specialiai vyresnio amžiaus žmonėms: iš jos sąmoningai išimti kūno simptomų klausimai (miegas, apetitas, energija vertinami atsargiai), nes vyresniame amžiuje jie dažnai susiję su fizinėmis ligomis, o ne su nuotaika. Čia naudojama trumpoji, 15 klausimų versija (GDS-15), kuri yra laisvai prieinama (public domain) ir plačiai naudojama visame pasaulyje: nuo šeimos gydytojų kabinetų iki mokslinių tyrimų.
Vertinimo ribos įprastos: 0 iki 4 balų laikoma norma, 5 iki 8 rodo lengvus, 9 iki 11 vidutinius, o 12 ir daugiau ryškius depresijos požymius. Kaip ir kiekvienas pirmos patikros klausimynas, GDS-15 gali klysti į abi puses: aukštas balas dar ne diagnozė, o žemas balas neatmeta depresijos šimtu procentų, ypač jei artimieji mato ryškų pokytį. Galutinį žodį visada taria gydytojas.
Depresija ar demencija: kaip atskirti?
Vyresniame amžiuje šios dvi būklės dažnai painiojamos, nes depresija gali smarkiai bloginti atmintį ir dėmesį (šis reiškinys net vadinamas pseudodemencija). Yra keletas orientacinių skirtumų: depresija dažniau prasideda gana greitai (per savaites ar mėnesius) ir žmogus pats skundžiasi atmintimi, kartais net išryškindamas sunkumus; demencija slenka lėtai, o žmogus savo sunkumus dažniau menkina ar nepastebi, juos pirmiausia mato artimieji.
Svarbiausia žinia: atskirti šias būkles yra gydytojo darbas, ir tai daryti būtinai verta, nes depresijos sukelti atminties sunkumai gydant depresiją pagerėja. Negana to, būklės gali eiti ir kartu: depresija dažnai lydi prasidedančią demenciją. Todėl jei jus ar artimąjį neramina atmintis, teisingas kelias yra ne spėlioti, o kreiptis: pas šeimos gydytoją, kuris prireikus nukreips pas neurologą ar geriatrą. Apie tai, kada dėl atminties verta susirūpinti, turime atskirą straipsnį.
Kas padeda: gydymas ir kasdienybė
Vyresnių žmonių depresija gydoma tais pačiais veiksmingais būdais kaip ir jaunesnių: pokalbių terapija (jos veiksmingumas vyresniame amžiuje patvirtintas tyrimais, ir „per senas terapijai“ yra mitas), vaistais (parenkant juos atsargiai dėl kitų vartojamų vaistų sąveikos) arba jų deriniu. Lietuvoje kelias prasideda nuo šeimos gydytojo arba psichikos sveikatos centro pagal gyvenamąją vietą: konsultacijos nemokamos ir siuntimo nereikia.
Greta gydymo veikia kasdienybės vaistai, kurių poveikis nuotaikai išmatuotas: judėjimas (reguliarus vaikščiojimas tyrimuose prilygsta švelniam antidepresantui), socialiniai ryšiai (vienišumas yra vienas stipriausių vyresnio amžiaus depresijos veiksnių, apie jį plačiau vienatvės teste), prasminga veikla (savanorystė, anūkai, daržas, bendruomenė) ir gydomos kūno ligos su tvarkingu miegu, apie kurį pasakoja nemigos testas. Jei norite bendresnio savijautos vaizdo, pravers ir geros savijautos testas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar šis testas gali nustatyti depresiją?
Ne, GDS-15 skirta pirmai patikrai: ji parodo, ar požymių tiek, kad verta kreiptis į gydytoją. Diagnozę nustato gydytojas, be kita ko patikrinęs ir fizines priežastis (skydliaukės veiklą, vitaminų trūkumą, vaistų šalutinį poveikį), kurios vyresniame amžiuje gali imituoti depresiją.
Pildau testą už mamą ar tėtį. Ar taip galima?
Geriausia pildyti kartu: perskaityti klausimus ir leisti žmogui atsakyti pačiam, nes skalė sukurta savo savijautai vertinti. Jei artimasis atsakinėti negali ar nenori, jūsų pastebėjimai vis tiek vertingi: pasikalbėkite su jo šeimos gydytoju apie tai, ką matote (pasitraukimą iš veiklų, apetito ir miego pokyčius, nevilties frazes).
Ar depresija vyresniame amžiuje išgydoma?
Taip: ir terapija, ir vaistai vyresniems žmonėms veikia iš esmės taip pat gerai kaip jaunesniems, tai patvirtinta daugybe tyrimų. Mitas „per vėlu keistis“ yra viena žalingiausių klaidų: gydymas pagerina ne tik nuotaiką, bet dažnai ir miegą, atmintį, skausmų toleravimą ir bendrą sveikatą.
Kuo skiriasi ši skalė nuo įprasto depresijos testo?
GDS-15 sukurta specialiai vyresniam amžiui: klausimai paprasti, tik taip/ne, ir sąmoningai mažai remiasi kūno simptomais (energija, miegu, apetitu), kurie vyresniame amžiuje dažnai susiję su fizinėmis ligomis, o ne nuotaika. Jaunesniems žmonėms geriau tinka PHQ-9 pagrindu sukurtas depresijos testas.
Ar mano atsakymai saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- Yesavage J. A. ir kt. (1982). Development and validation of a geriatric depression screening scale. Journal of Psychiatric Research, 17(1).
- Sheikh J. I., Yesavage J. A. (1986). Geriatric Depression Scale (GDS): Recent evidence and development of a shorter version. Clinical Gerontologist, 5(1-2).
- Kok R. M., Reynolds C. F. (2017). Management of depression in older adults: A review. JAMA, 317(20).
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.
