Šizotipinių bruožų testas
Vieni žmonės tiki nuojautomis ir ženklais, kiti kartais jaučia, kad šalia kažkas yra, treti kalba savitai ir jaučiasi kiek nuošaliau nuo kitų. Psichologai tokių bruožų visumą vadina šizotipija. Tai asmenybės bruožų grupė, kuri bendroje visuomenėje pasiskirsčiusi ištisine skale, kaip ir kiti asmenybės bruožai: kai kam jų beveik nėra, daugumai jų yra šiek tiek, o kai kam jie labai ryškūs. Šizotipija nėra liga.
Testą sudaro 16 klausimų apie tris bruožų sritis: neįprastą mąstymą ir potyrius, santykius su žmonėmis ir kalbos bei elgesio savitumą. Atsakykite pagal tai, kas jums būdinga apskritai, jau daug metų. Rezultatas padės suprasti, kiek šie bruožai jums būdingi ir ar jie kelia sunkumų, dėl kurių verta pasikalbėti su specialistu.
Jei pagalbos reikia dabar: šis testas klausia apie ilgalaikius bruožus, o ne apie ūmią būseną. Bet jei pastaruoju metu girdite balsus, kurie liepia pakenkti sau ar kitiems, jaučiatės tiesioginiame pavojuje ar labai sutrikęs (-usi), arba artimieji pastebi staigų jūsų pokytį, skambinkite 112 arba vykite į ligoninės priėmimo skyrių dabar. Jei kyla minčių apie savižudybę, skambinkite „Vilties linijai“ 116 123 (visą parą, nemokamai) ir perskaitykite, ką daryti, kai kyla minčių apie savižudybę.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Kas yra šizotipija
Šizotipija yra asmenybės bruožų grupė, susijusi su neįprastu mąstymu, potyriais ir santykiais su žmonėmis. Britų psichologas Gordonas Claridge’as dar XX a. pabaigoje siūlė į ją žiūrėti kaip į bruožą, kuris įvairiu laipsniu būdingas visiems žmonėms, panašiai kaip ekstraversija ar nerimastingumas. Daugumai žmonių su ryškesniais bruožais psichozė niekada neišsivysto.
Psichologas Adrianas Raine’as 1991 m. sukūrė šizotipijos klausimyną SPQ, o vėlesni tyrimai išskyrė tris pagrindines šizotipijos sritis: neįprastą mąstymą ir potyrius (magiškas mąstymas, neįprasti pojūčiai, įtarumas), sunkumus santykiuose (įtampa tarp žmonių, mažai artimų draugų, mažai rodomi jausmai) ir padrikumą (savita kalba, keistas elgesys). Šio testo klausimai sukurti mūsų pagal šias tris sritis, tačiau tai nėra SPQ ar kitas mokslinis klausimynas ir ne jų vertimas, todėl rezultatas yra orientacinis ir jo negalima lyginti su SPQ balais.
Mokslininkai T. Kwapilas ir N. Barrantes-Vidal (2015), apžvelgę ilgą šios sampratos istoriją, pabrėžia, kad šizotipija yra daugialypė: jos sritys skirtingai susijusios su sveikata, santykiais ir gebėjimais, todėl vien bendras balas apie žmogų pasako nedaug.
Kaip šizotipiniai bruožai atrodo kasdienybėje
Pavieniai neįprasti išgyvenimai yra dažnesni, nei daug kas mano: didelis Pasaulio sveikatos organizacijos apklausų tyrimas 18 šalių (McGrath ir kt., 2015) nustatė, kad maždaug 5,8 % suaugusiųjų bent kartą gyvenime patyrė haliucinacijų ar kliedesių primenančių išgyvenimų, dažniausiai vos kartą ar kelis kartus. Tokius išgyvenimus gali sukelti ir miego stoka, stresas, trauma ar medžiagos. Šizotipiniai bruožai skiriasi tuo, kad jie pastovūs ir lydi žmogų daug metų.
Šie bruožai dažniausiai pasireiškia taip:
- tikėjimas ženklais, nuojautomis, telepatija ar tuo, kad mintys gali paveikti įvykius, stipresnis nei įprasta aplinkoje
- neįprasti pojūčiai: jausmas, kad šalia kažkas yra, girdimas savo vardas, kūno ar aplinkos „netikrumo“ pojūtis
- įtarumas ir jausmas, kad atsitiktiniai dalykai susiję su jumis
- įtampa tarp žmonių, kuri nemažėja net ilgai juos pažįstant, ir nedaug artimų draugų
- savita, sunkiai sekama ar metaforiška kalba, ekscentriška apranga ar manieros
Bruožas ir sutrikimas: koks skirtumas
Šizotipiniai bruožai yra asmenybės savybės, kurias vienokiu ar kitokiu laipsniu turi daugelis žmonių. Apie šizotipinį sutrikimą gydytojas galvoja tik tada, kai bruožai labai ryškūs, pastovūs nuo jaunystės ir sukelia didelių sunkumų: gilią vienatvę, nuolatinį nerimą tarp žmonių, sunkumus darbe. Tokį sprendimą gali priimti tik specialistas po išsamaus pokalbio.
Psichozė yra dar kita būsena: tada neįprasti potyriai tampa tikromis haliucinacijomis ar tvirtais, faktams nepasiduodančiais įsitikinimais. Šizotipiniai potyriai paprastai būna švelnesni: žmogus pats jais abejoja ir gali svarstyti kitus paaiškinimus. Jei pastaruoju metu pastebite naujų ar stiprėjančių neįprastų išgyvenimų, atlikite psichozinių patirčių testą, o apie įtarias mintis per pastarąjį mėnesį klausia paranojos testas.
Šizoidiniai bruožai skiriasi nuo šizotipinių: šizoidinio asmenybės sutrikimo testas klausia apie tylų atsiribojimą, kai santykių tiesiog nesinori, be magiško mąstymo ar neįprastų potyrių. Esant šizotipiniams bruožams, atstumą nuo žmonių dažniau lemia nerimas ir įtarumas, o ne abejingumas.
Kūrybiškumas ir kas padeda
Šizotipija turi ir kitą pusę. 45 tyrimų metaanalizė (Acar ir Sen, 2013) parodė, kad neįprasto mąstymo ir potyrių bruožai su kūrybiškumu susiję silpnai teigiamai, o padrikumo ir atsiribojimo bruožai silpnai neigiamai. Kitaip tariant, ryšys yra, bet jis nedidelis ir priklauso nuo bruožų rūšies, todėl nei didelis balas nereiškia kūrybinio talento, nei kūrybiškumas nereiškia šizotipijos.
Jei bruožai netrukdo gyventi, nieko keisti nereikia. Jei jie atneša vienišumą, nerimą ar nesusipratimų, padeda psichoterapija: ji mažina socialinį nerimą, padeda tikrinti įtarias interpretacijas ir kurti santykius, kuriuose jaučiatės saugiai. Lietuvoje į psichikos sveikatos centrą pagal gyvenamąją vietą galite kreiptis be siuntimo, konsultacijos nemokamos.
Artimiesiems: savitas žmogus nebūtinai serga. Tačiau jei artimasis neseniai labai pasikeitė (užsidarė, kalba apie sekimą ar ypatingą misiją, nebemiega, apleidžia save ar mokslus), tai gali būti ne bruožas, o naujas pokytis, ir verta kartu kreiptis į gydytoją. Žmogus pats tokių pokyčių kartais nepastebi, todėl jo testo rezultatas gali būti žemas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar šizotipiniai bruožai yra liga?
Ne. Šizotipija yra asmenybės bruožų grupė, kuri įvairiu laipsniu būdinga daugeliui žmonių. Liga ar sutrikimas gali būti tik tada, kai bruožai labai ryškūs ir sukelia didelių sunkumų, ir tai įvertinti gali tik gydytojas.
Ar aukštas balas reiškia, kad susirgsiu šizofrenija?
Ne. Ryškesnė šizotipija tyrimuose siejama su didesne psichozės rizika, tačiau daugumai žmonių su ryškiais bruožais psichozė niekada neišsivysto. Svarbu žinoti ankstyvuosius ženklus (stiprėjantys balsai, tvirtėjantys neįprasti įsitikinimai, byranti kasdienybė) ir jiems atsiradus kreiptis į gydytoją.
Tikiu horoskopais ir nuojautomis. Ar tai šizotipija?
Pavieniai tokie įsitikinimai yra plačiai paplitusi kultūros dalis ir patys savaime nieko nereiškia. Apie ryškius šizotipinius bruožus galima kalbėti tik tada, kai magiškas mąstymas daug stipresnis nei aplinkoje ir eina kartu su kitais bruožais: neįprastais potyriais, įtarumu ir sunkumais santykiuose.
Ar šizotipija susijusi su kūrybiškumu?
Iš dalies. Tyrimų apžvalga rodo silpną teigiamą ryšį tarp kūrybiškumo ir neįprasto mąstymo bei potyrių, bet silpną neigiamą ryšį su padrikumu ir atsiribojimu. Todėl aukštas balas nereiškia kūrybinio talento.
Kuo šis testas skiriasi nuo psichozinių patirčių testo?
Šis testas klausia apie ilgalaikius asmenybės bruožus, būdingus jums daug metų. Psichozinių patirčių testas klausia apie pastaruosius mėnesius, todėl geriau parodo naujus ar stiprėjančius išgyvenimus, dėl kurių gali reikėti greitesnės pagalbos.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- Raine A. (1991). The SPQ: a scale for the assessment of schizotypal personality based on DSM-III-R criteria. Schizophrenia Bulletin, 17(4), 555-564.
- Kwapil T. R., Barrantes-Vidal N. (2015). Schizotypy: looking back and moving forward. Schizophrenia Bulletin, 41(Suppl 2), S366-S373.
- Acar S., Sen S. (2013). A multilevel meta-analysis of the relationship between creativity and schizotypy. Psychology of Aesthetics, Creativity, and the Arts, 7(3), 214-228.
- McGrath J. J., Saha S., Al-Hamzawi A. ir kt. (2015). Psychotic experiences in the general population: a cross-national analysis based on 31 261 respondents from 18 countries. JAMA Psychiatry, 72(7), 697-705.
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.