Paranojos testas
Beveik kiekvienam kartais atrodo, kad kiti apie jį kalba ar kad kažkas prieš jį nusistatęs. Tyrimai rodo, kad įtarios mintys bendroje visuomenėje gana dažnos ir išsidėsto ištisine skale: nuo pavienių, greitai praeinančių abejonių iki stiprių, kankinančių įsitikinimų, kad kiti nori pakenkti. Šis testas padeda įvertinti, kur šioje skalėje buvote per pastarąjį mėnesį. Jis nediagnozuoja jokios ligos.
Testą sudaro 15 klausimų apie dvi įtarių minčių rūšis: jausmą, kad aplinkoje esate ypatingo dėmesio centre (kiti kalba apie jus, siunčia užuominas), ir mintis, kad kiti siekia jums pakenkti, bei apie tai, kiek tvirtai šiomis mintimis tikėjote ir kiek jos jus vargino. Jei jus iš tiesų kas nors persekioja, skriaudžia ar jums grasina, atsakykite atvirai, bet rezultatą vertinkite atsižvelgdami į tai: atsargumas tikro pavojaus akivaizdoje nėra paranoja.
Jei pagalbos reikia dabar: jei girdite balsus, kurie liepia pakenkti sau ar kitiems, jaučiatės tiesioginiame pavojuje, esate labai sutrikęs (-usi) ir nebesuprantate, kas vyksta, arba artimieji pastebi staigų jūsų elgesio pokytį, skambinkite 112 arba vykite į artimiausios ligoninės priėmimo skyrių dabar. Jei kyla minčių apie savižudybę, skambinkite „Vilties linijai“ 116 123 (visą parą, nemokamai) ir perskaitykite, ką daryti, kai kyla minčių apie savižudybę.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Kas yra paranoja ir kodėl ji vertinama skale
Paranoja kasdienėje kalboje vadinamas stiprus įtarumas: mintys, kad kiti kalba apie jus, tyčia jus erzina, tariasi prieš jus ar nori pakenkti. Anksčiau tai buvo laikoma tik sunkios psichikos ligos požymiu, tačiau britų psichologo Danielio Freemano ir jo kolegų tyrimai parodė, kad įtarios mintys bendroje visuomenėje gana dažnos. 2005 m. apklausus 1202 universitetų studentus, maždaug trečdaliui įtarios mintys kildavo reguliariai.
Didelis Didžiosios Britanijos gyventojų tyrimas (Bebbington ir kt., 2013) parodė, kad įtarios mintys išsidėsto tarsi laiptais. Dažniausias yra jautrumas kitų vertinimui ir nepasitikėjimas, rečiau pasitaiko jausmas, kad aplinkoje viskas susiję su jumis, ir rečiausiai tvirtas įsitikinimas, kad kiti nori pakenkti. Kuo aukštesnis laiptelis, tuo mažiau žmonių jį pasiekia.
Mokslininkai įtarioms mintims matuoti naudoja specialius klausimynus, pavyzdžiui, R-GPTS (Freeman ir kt., 2021), kurį sudaro dvi dalys: santykio idėjos (jausmas, kad kiti kalba apie jus ar siunčia užuominas) ir persekiojimo idėjos (mintys, kad kiti nori pakenkti). Šio testo klausimai sukurti mūsų pagal tą pačią dviejų dalių sampratą, tačiau tai nėra R-GPTS ar kitas mokslinis klausimynas, todėl rezultatas yra orientacinis.
Kas gali sukelti įtarias mintis
Pavieniai neįprasti išgyvenimai yra dažnesni, nei daug kas mano. Didelis Pasaulio sveikatos organizacijos apklausų tyrimas 18 šalių (McGrath ir kt., 2015) nustatė, kad maždaug 5,8 % suaugusiųjų bent kartą gyvenime patyrė haliucinacijų ar kliedesių primenančių išgyvenimų, o daugumai jie pasitaikė tik kartą ar kelis kartus. Tokie išgyvenimai patys savaime nereiškia ligos, bet ir nereikėtų jų numoti ranka, jei jie kartojasi.
Dažnos priežastys, galinčios sukelti ar sustiprinti įtarumą:
- ilgalaikė miego stoka ir išsekimas
- didelis stresas, vienatvė, prislėgta nuotaika ar nerimas
- patirta trauma, patyčios, smurtas ar diskriminacija
- kanapės, stimuliatoriai (amfetaminas, kokainas) ir kitos medžiagos, taip pat jų nutraukimas
- kai kurios kūno ligos ir vaistai, todėl gydytojas pirmiausia patikrina ir fizinę sveikatą
- prasidedanti psichozė, kai įtarios mintys stiprėja, tampa tvirtais įsitikinimais ir keičia visą gyvenimą
Kuo tai skiriasi nuo atsargumo, socialinio nerimo ir paranoidinio asmenybės sutrikimo
Pagrįstas nepasitikėjimas. Jei jus iš tiesų kas nors persekioja, skriaudžia namuose, darbe ar internete, atsargumas yra protinga reakcija, o ne paranoja. Tokiu atveju svarbiausia jūsų saugumas: kreipkitės į policiją (112) ar pagalbos tarnybas. Įtarios mintys tampa problema tada, kai jos aiškiai stipresnės, nei leidžia manyti faktai, ir nepasiduoda jokiems kitiems paaiškinimams.
Socialinis nerimas. Žmogus, kuris jaudinasi tarp žmonių, dažnai mano, kad kiti jį vertina ar iš jo juokiasi. Tačiau jo baimė yra apie gėdą ir nepalankų vertinimą, o ne apie tai, kad kiti nori jam pakenkti. Jei tai jums artimiau, pasitikrinkite socialinio nerimo testu.
Paranoidinis asmenybės sutrikimas. Paranoidinio asmenybės sutrikimo testas vertina ilgalaikį, nuo jaunystės besitęsiantį nepasitikėjimą žmonėmis kaip charakterio bruožą. Šis testas klausia apie pastarąjį mėnesį, todėl geriau parodo naujus ar sustiprėjusius pokyčius. Plačiau apie ilgalaikį įtarumą rasite puslapyje Paranoidinis asmenybės sutrikimas.
Kiti neįprasti išgyvenimai. Jei be įtarių minčių girdite ar matote tai, ko kiti nepastebi, arba jaučiate, kad jūsų mintys nebe jūsų, atlikite ir psichozinių patirčių testą, o apie ilgalaikius neįprasto mąstymo bruožus klausia šizotipinių bruožų testas.
Kas padeda ir kada kreiptis pagalbos
Jei įtarios mintys dažnos, gąsdina ar keičia elgesį (vengiate išeiti iš namų, nebepasitikite artimaisiais), kreipkitės į šeimos gydytoją arba psichikos sveikatos centrą pagal gyvenamąją vietą: ten galite kreiptis be siuntimo, konsultacijos nemokamos. Gydytojas įvertins galimas priežastis ir pasiūlys tinkamą pagalbą: miego gerinimą, psichoterapiją (pavyzdžiui, kognityvinę elgesio terapiją), o prireikus ir vaistus.
Anksti suteikta pagalba labai svarbi. Tyrimų apžvalga (Correll ir kt., 2018) parodė, kad žmonės, patiriantys pirmąją psichozę ir gavę specializuotą ankstyvą pagalbą, rečiau nutraukdavo gydymą, rečiau atsidurdavo ligoninėje ir geriau sugrįždavo į darbą ar mokslus nei gydyti įprastai. Todėl, jei kažkas jums atrodo negerai, geriau pasitarti anksčiau nei vėliau.
Jei pagalbos reikia dabar: jei girdite balsus, kurie liepia pakenkti sau ar kitiems, jaučiatės tiesioginiame pavojuje, esate labai sutrikęs (-usi) ir nebesuprantate, kas vyksta, arba artimieji pastebi staigų jūsų elgesio pokytį, skambinkite 112 arba vykite į artimiausios ligoninės priėmimo skyrių dabar. Jei kyla minčių apie savižudybę, skambinkite „Vilties linijai“ 116 123 (visą parą, nemokamai) ir perskaitykite, ką daryti, kai kyla minčių apie savižudybę.
Jei nerimaujate dėl artimo žmogaus
Žmogus, kurio tikrovės suvokimas keičiasi, ne visada pats tai pastebi, todėl jo rezultatas teste gali būti žemas, nors aplinkiniai mato pokyčius. Atkreipkite dėmesį, jei artimasis užsidaro, kalba apie sekimą, ženklus ar slaptus planus prieš jį, kalba padrikai, nebeprižiūri savęs, nebemiega ar apleidžia darbą ir mokslus.
Kalbėkite ramiai ir nesiginčykite dėl įtarimų turinio: ginčas retai įtikina, bet gali atitolinti. Geriau kalbėkite apie tai, ką matote ir kas jį vargina (nemiga, baimė, nuovargis), ir pasiūlykite kartu nueiti pas šeimos gydytoją ar į psichikos sveikatos centrą. Jei žmogus kelia pavojų sau ar kitiems, skambinkite 112.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar šis testas gali nustatyti psichozę ar šizofreniją?
Ne. Testas vertina tik tai, kiek įtarių minčių turėjote per pastarąjį mėnesį. Jis negali pasakyti, kokia jų priežastis, ir nenustato jokios diagnozės. Būklę įvertinti gali tik gydytojas psichiatras po pokalbio ir, prireikus, tyrimų.
Man kartais atrodo, kad kiti apie mane kalba. Ar tai paranoja?
Pavienės tokios mintys pasitaiko daugeliui žmonių, ypač pavargus, susijaudinus ar nepažįstamoje aplinkoje. Apie problemą verta galvoti tada, kai tokios mintys dažnos, tvirtos, gąsdina ar keičia jūsų elgesį, pavyzdžiui, pradedate vengti žmonių ar išeiti iš namų.
Kuo šis testas skiriasi nuo paranoidinio asmenybės sutrikimo testo?
Paranoidinio asmenybės sutrikimo testas klausia apie ilgalaikį, nuo jaunystės būdingą nepasitikėjimą žmonėmis. Šis testas klausia apie pastarąjį mėnesį, todėl labiau tinka pastebėti naujus ar sustiprėjusius pokyčius.
Ar kanapės gali sukelti įtarias mintis?
Taip. Kanapės, ypač stiprios ir vartojamos dažnai, taip pat stimuliatoriai gali sukelti ar sustiprinti įtarumą, o kai kuriems žmonėms ir psichozę. Jei pastebite tokį ryšį, apie tai verta atvirai pasakyti gydytojui.
Ką daryti, jei surinkau daug balų?
Aukštas balas nėra diagnozė, bet yra svarbus signalas. Per artimiausias dienas kreipkitės į šeimos gydytoją arba psichikos sveikatos centrą (siuntimo nereikia). Jei girdite balsus, liepiančius pakenkti sau ar kitiems, ar jaučiatės tiesioginiame pavojuje, skambinkite 112. Jei kyla minčių apie savižudybę, skambinkite „Vilties linijai“ 116 123 (visą parą, nemokamai).
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- Freeman D., Garety P. A., Bebbington P. E. ir kt. (2005). Psychological investigation of the structure of paranoia in a non-clinical population. British Journal of Psychiatry, 186(5), 427-435.
- Bebbington P. E., McBride O., Steel C. ir kt. (2013). The structure of paranoia in the general population. British Journal of Psychiatry, 202(6), 419-427.
- Freeman D., Loe B. S., Kingdon D. ir kt. (2021). The revised Green et al., Paranoid Thoughts Scale (R-GPTS): psychometric properties, severity ranges, and clinical cut-offs. Psychological Medicine, 51(2), 244-253.
- McGrath J. J., Saha S., Al-Hamzawi A. ir kt. (2015). Psychotic experiences in the general population: a cross-national analysis based on 31 261 respondents from 18 countries. JAMA Psychiatry, 72(7), 697-705.
- Correll C. U., Galling B., Pawar A. ir kt. (2018). Comparison of early intervention services vs treatment as usual for early-phase psychosis: a systematic review, meta-analysis, and meta-regression. JAMA Psychiatry, 75(6), 555-565.
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.