Priklausomybės nuo video žaidimų testas

Kada žaidimai tampa liga?

PSO tarptautiniame ligų klasifikatoriuje (TLK-11) žaidimų sutrikimas apibrėžiamas trimis požymiais, besitęsiančiais bent 12 mėnesių: prarasta žaidimo kontrolė; žaidimams teikiama pirmenybė prieš kitus interesus ir kasdienes veiklas; žaidimas tęsiamas nepaisant akivaizdžios žalos.

Amerikos psichiatrų asociacija (DSM-5) naudoja 9 kriterijus, pagal kuriuos sudarytas šis testas: susitelkimas į žaidimus, abstinencijos simptomai, tolerancija, nesėkmingi bandymai riboti, kitų pomėgių praradimas, žaidimas nepaisant žalos, melavimas apie žaidimo laiką, žaidimas kaip pabėgimas nuo emocijų ir svarbių dalykų (mokslų, darbo, santykių) rizika.

Svarbiausia žinia tėvams ir patiems žaidėjams: daug žaisti ≠ būti priklausomam. Sutrikimas nustatomas tik nedidelei daliai žaidėjų, nes skirtumą daro kontrolė ir pasekmės, o ne valandos.

Kodėl žaidimai įtraukia stipriau nei filmai ar knygos?

Šiuolaikiniai žaidimai yra tobulai sukalibruotos atlygio mašinos. Jie duoda tai, ko realus gyvenimas dažnai neduoda: aiškius tikslus, greitą grįžtamąjį ryšį, matomą progresą ir garantuotą atlygį už pastangas.

• Kintamas atlygis: retas „dropas“ ar kritinis smūgis veikia kaip lošimo automatas
• Progreso sistemos: lygiai, pasiekimai, kovos leidimai sukuria „dar truputį ir…“ kilpą
• Socialinis spaudimas: komanda laukia, gildija žygiuoja, o draugai internete tampa vieninteliais draugais
• FOMO mechanikos: riboto laiko renginiai ir kasdienės užduotys baudžia už neprisijungimą
• Saugi kompetencija: žaidime esi stiprus ir pripažintas, net kai realybėje sunku

Žaidimai ir vaikai: ką daryti tėvams?

Draudimai ir skandalai dažniausiai neveikia, o veikia struktūra ir alternatyvos. Susitarkite dėl aiškių taisyklių (kada, kiek, su sąlyga, kad pirmiau eina miegas, pamokos, judėjimas) ir taikykite jas nuosekliai. Domėkitės, ką vaikas žaidžia: žaidimas kartu pasako daugiau nei šimtas klausimų, o jūsų susidomėjimas mažina slapukavimą.

Nerimą turėtų kelti ne valandos, o pokyčiai: krentantys pažymiai, mestas sportas, dingę gyvi draugai, agresija atėmus įrenginį, žaidimas naktimis. Tokiu atveju pradėkite ne nuo bausmės, o nuo klausimo kodėl, nes kompulsyvus žaidimas dažnai yra atsakas į patyčias, nerimą ar vienišumą, ir spręsti reikia priežastį.

Kur kreiptis pagalbos?

Jei žaidimas atitinka rizikingo ar stipraus įsitraukimo lygį, veiksmingiausia pagalba yra kognityvinė elgesio terapija, padedanti atstatyti kontrolę ir spręsti po žaidimu slypinčias emocines priežastis. Lietuvoje galite kreiptis į psichikos sveikatos centrą pagal gyvenamąją vietą (be siuntimo, nemokamai), vaikams ir paaugliams, taip pat į mokyklos psichologą.

Nemokama emocinė parama: „Jaunimo linija“ 8 800 28888, „Vaikų linija“ 116 111, „Vilties linija“ 116 123. Tėvams informacijos apie skaitmeninę vaikų gerovę teikia „Vaikų linijos“ ir draugiskasinternetas.lt resursai.