Sprendimų priėmimo stiliaus testas
Kasdien priimame šimtus sprendimų, ir kiekvienas turime savo braižą: vieni lygina lenteles, kiti pasikliauja nuojauta, treti skambina draugui, ketvirti sprendžia žaibiškai, o penkti atideda tol, kol sprendimas priima save pats. Psichologijoje skiriami penki sprendimų stiliai: racionalus, intuityvus, priklausomas nuo kitų nuomonės, vengiantis ir spontaniškas.
Nė vienas stilius nėra „teisingas“: kiekvienas turi situacijas, kuriose veikia puikiai, ir situacijas, kuriose kainuoja brangiai. Šis testas yra 10 gyvenimiškų situacijų: rinkitės atsakymą, kuris arčiausiai to, kaip elgiatės iš tikrųjų, o ne kaip „reikėtų“. Užtruksite apie 4 minutes.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Penki sprendimų priėmimo stiliai
Sprendimų stilius yra įprastas būdas, kuriuo žmogus prieina prie pasirinkimo: ne kiekvieno sprendimo turinys, o pasikartojantis braižas. Tyrėjai Suzanne Scott ir Reginald Bruce, kurių darbais remiasi šis testas, išskyrė penkis stilius: racionalų (analizė ir kriterijai), intuityvų (nuojauta ir vidinis jausmas), priklausomą nuo kitų (pasitarimai ir rekomendacijos), vengiantį (atidėliojimas) ir spontanišką (greitis ir impulsas).
Dauguma žmonių turi dominuojantį stilių ir vieną ar du pagalbinius, o stilius gali keistis pagal sritį: žmogus, darbe sprendžiantis vien lentelėmis, asmeniniame gyvenime gali būti grynas intuityvas. Todėl testo rezultatą verta skaityti kartu su stulpelių balansu.
Kuris stilius geriausias?
Tyrimų atsakymas: joks ir kiekvienas. Racionalus stilius vidutiniškai duoda geresnius didelius sprendimus, bet pralaimi greitį reikalaujančiose situacijose ir vargina smulkmenose. Intuityvus puikiai veikia patirties laukuose ir prastai už jų. Spontaniškas laimi ten, kur proga trumpalaikė. Tariamasis stiprus svetimos patirties panaudojimu. Net vengiantis turi savo lauką: kai situacija tikrai neaiški, palaukti kartais objektyviai geriausia.
Praktinė išvada: lankstumas svarbiau už stilių. Brangiausiai kainuoja ne „netinkamas“ stilius, o vieno stiliaus taikymas visur: analizuoti restorano meniu kaip investicinį portfelį arba rinktis būstą taip pat žaibiškai kaip picą.
Sprendimo dydis: svarbiausias filtras
Naudingiausia sprendimų higienos taisyklė yra skirstyti sprendimus pagal dvi ašis: kainą ir grįžtamumą. Pigūs ir grįžtami sprendimai (kavinė, filmas, maršrutas) nusipelno sekundžių, ir čia spontaniškumas ar nuojauta yra tiesiog efektyvumas. Brangūs ir negrįžtami (būstas, paskola, karjeros posūkis) nusipelno pilnos analizės, nakvynės ir gal net pasitarimo.
Dauguma sprendimų klaidų kyla iš šios lentelės supainiojimo: smulkmenoms skiriama valanda analizės (ir sprendimų nuovargis kaupiasi), o dideli žingsniai žengiami per penkiolika minučių entuziazmo.
Kaip priimti geresnius sprendimus?
Kelios technikos veikia nepriklausomai nuo stiliaus: 10-10-10 klausimas (kaip šį sprendimą vertinsiu po 10 minučių, 10 mėnesių ir 10 metų?) ištraukia iš momento emocijos; draugo testas (ką patarčiau draugui tokioje pačioje situacijoje?) atjungia asmeninį šališkumą; o iš anksto apibrėžti kriterijai apsaugo nuo tylių tikslo vėlinimų jau renkantis.
Jei norite pažinti savo mąstymą plačiau, atlikite mąstymo stiliaus testą (kaip protas dirba geriausiai) ir mąstymo iškraipymų testą (kur jis sistemingai klysta): trys testai kartu duoda gana pilną jūsų sprendimų virtuvės vaizdą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Mano stilius darbe ir asmeniniame gyvenime skiriasi. Kuris tikrasis?
Abu. Sprendimų stilius dažnai priklauso nuo srities: ten, kur jaučiatės kompetentingi, natūraliai daugėja intuicijos ir greičio, o nepažįstamose srityse - analizės ar pasitarimų. Testas rodo bendrą polinkį; jei atsakinėdami galvojote apie darbą, pakartokite galvodami apie asmeninius sprendimus ir palyginkite.
Ar vengiantis stilius yra blogas?
Jis brangiausias iš penkių, nes atidėtus sprendimus priima aplinkybės, o ne jūs. Bet už jo dažniausiai stovi ne silpnumas, o klaidos baimė, ir ji įveikiama: mažinant sprendimų statymus, naudojant terminus ir treniruojantis su smulkiais savarankiškais pasirinkimais.
Ar intuicija tikrai patikima?
Priklauso nuo srities. Intuicija yra atpažinimas: smegenys lygina situaciją su sukaupta patirtimi. Kur patirties tūkstančiai valandų, ji veikia puikiai ir greitai. Kur patirties nėra arba veikia statistika ir tikimybės, ji klysta sistemingai. Taisyklė paprasta: nuojauta savo lauke, skaičiavimas svetimame.
Kuo šis testas skiriasi nuo intuicijos testo?
Intuicijos testas matuoja vieną kanalą: kiek lavinta jūsų nuojauta ir kiek ja remiatės. Šis testas platesnis: jis rodo visą jūsų sprendimų braižą, tai yra kiek jame analizės, nuojautos, kitų nuomonės, delsimo ir greičio.
Ar mano atsakymai kur nors siunčiami?
Ne. Rezultatas skaičiuojamas jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- Scott S. G., Bruce R. A. (1995). Decision-making style: The development and assessment of a new measure. Educational and Psychological Measurement.
- Kahneman D. (2011). Thinking, Fast and Slow. Farrar, Straus and Giroux.
- Klein G. (1998). Sources of Power: How People Make Decisions. MIT Press.
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.
