„Aš šiek tiek OCD, mėgstu, kad viskas būtų savo vietose.“ Ši frazė skamba nekaltai, bet žmogui, kuris tris valandas per dieną kovoja su įkyriomis mintimis apie artimųjų mirtį, ji skamba maždaug taip pat, kaip „aš šiek tiek diabetikas, mėgstu saldumynus“. OKS yra vienas labiausiai mitologizuotų psichikos sutrikimų, tad išnarstykime mitus po vieną.
Mitas nr. 1: „OKS yra tvarkos ir švaros pomėgis“
Tiesa: OKS neturi nieko bendra su pomėgiais, nes tai nerimo varoma kančia. Skirtumas esminis: tvarkos mėgėjas lygiuoja knygas, nes jam malonu, o žmogus su OKS atlieka ritualus, nes kitaip jį užlieja nepakeliamas nerimas. Malonumo ten nėra nė lašo, tik trumpas palengvėjimas prieš kitą ratą. Beje, didelė dalis OKS sergančiųjų apskritai neturi jokių tvarkos simptomų, nes jų obsesijos sukasi apie visai kitus dalykus.
Ribą nubrėžia trys klausimai. Ar tai atima daug laiko (valandą per dieną ir daugiau)? Ar sukelia kančią? Ar trukdo gyventi? „Mėgstu tvarką“ neatitinka nė vieno. Objektyviau įsivertinti padės OKS testas.
Mitas nr. 2: „OKS yra rankų plovimas ir tikrinimas“
Tiesa: plovimas ir tikrinimas yra tik dvi matomiausios formos. OKS turi daugybę veidų, ir dalis jų visiškai nematomi:
- Žalos obsesijos: įkyrios mintys netyčia ar tyčia pakenkti sau ar artimiesiems („o jei pastumsiu žmogų po traukiniu?“). Jos kankinančios būtent todėl, kad žmogui yra siaubingos.
- „Draudžiamos“ mintys: nepageidaujami seksualinio ar šventvagiško turinio vaizdiniai. Tai tema, apie kurią sergantieji tyli dešimtmečius iš gėdos.
- Santykių OKS: begalinis tikrinimas „ar tikrai myliu savo partnerį? ar jis tas?“ su kompulsiniu jausmų analizavimu.
- Simetrija ir „teisingumo“ jausmas: veiksmus reikia atlikti tol, kol pasidaro „taip, kaip turi būti“.
- Grynai mintinės kompulsijos: skaičiavimas, frazių kartojimas, mintinis „neutralizavimas“. Iš išorės žmogus tiesiog sėdi, o viduje vyksta alinantis darbas.
Bendra visų formų šerdis ta pati: įkyri mintis (obsesija) kelia nerimą, nerimas verčia atlikti veiksmą ar mintinį ritualą jam numalšinti (kompulsiją), ritualas duoda trumpą palengvėjimą, o mintis grįžta stipresnė.
Mitas nr. 3: „Įkyrios mintys rodo, koks žmogus iš tikrųjų“
Tiesa, ir tai svarbiausia šio straipsnio žinutė: yra atvirkščiai. Įkyrios mintys puola tai, kas žmogui brangiausia: mylinčią mamą puola vaizdai apie žalą kūdikiui, tikintį šventvagystės, o švelnų žmogų smurto scenos. OKS parazituoja būtent ant vertybių, nes mintis kankina todėl, kad ji žmogui nepriimtina. Tyrimai rodo, kad keistų, nepageidaujamų minčių retkarčiais turi beveik visi žmonės. Skirtumas tas, kad dauguma jas praleidžia kaip triukšmą, o OKS atveju mintis „prilimpa“, nes žmogus ją palaiko pavojinga ir ima su ja kovoti.
Praktinė išvada: OKS sergantys žmonės savo įkyrių minčių nerealizuoja, nes jie yra paskutiniai žmonės pasaulyje, kurie tai darytų. Bet iš gėdos jie dažnai slepia mintis net nuo specialistų ir metų metus negauna pagalbos, kuri egzistuoja.
Mitas nr. 4: „Užtenka valios, tiesiog negalvok“
Tiesa: minčių slopinimas veikia atvirkščiai. Klasikinis eksperimentas toks: pabandykite minutę negalvoti apie baltą lokį, ir lokys taps vieninteliu jūsų minčių turiniu. Kuo stipriau mintis stumiama, tuo dažniau ji grįžta, o kuo daugiau ritualų jai „neutralizuoti“, tuo ji svarbesnė smegenims. Todėl artimųjų patarimai „tiesiog nekreipk dėmesio“ ar „susiimk“ ne tik nepadeda, bet ir gilina kaltę („visi gali, aš ne“).
Veikia priešingas judesys, ir jis yra gydymo pagrindas: leisti minčiai būti, neatliekant ritualo, ir savo patirtimi išmokti, kad nerimas atslūgsta pats, o katastrofa neįvyksta.
Mitas nr. 5: „OKS nepagydomas, toks charakteris“
Tiesa: OKS yra ne charakteris, o vienas geriausiai gydomų nerimo spektro sutrikimų. Auksinis standartas yra ekspozicijos ir reakcijos prevencijos terapija (ERP): kartu su terapeutu laipsniškai susiduriama su baime (ekspozicija) ir mokomasi neatlikti ritualo (prevencija). Nerimo banga, negavusi ritualo, per keliolika ar kelias dešimtis minučių nuslūgsta pati, ir smegenys po truputį persimoko. ERP veiksmingumą patvirtina dešimtys tyrimų, o sunkesniais atvejais ji derinama su vaistais (SSRI, OKS atveju didesnėmis dozėmis ir ilgiau nei depresijai), ir šis derinys padeda daugumai.
Vidutinis kelias iki diagnozės, deja, tebesitęsia ilgus metus, daugiausia dėl šio straipsnio mitų: žmonės nežino, kad jų kančia turi vardą, arba gėdijasi jos turinio. Jei atpažįstate save, OKS testas bus pirmas žingsnis, o psichikos sveikatos centre (nemokamai, be siuntimo) klauskite būtent apie ERP. Kadangi OKS dažnai lydi ir kitos būsenos, verta pasitikrinti ir nerimo bei depresijos testais.
Vietoj išvados: kodėl žodžiai svarbūs
„Aš toks OCD“ kasdienėje kalboje atrodo smulkmena, bet daro du blogus darbus: sergantiems žmonėms sako „tavo liga yra juokelis apie tvarkingumą“, o visuomenei piešia klaidingą paveikslą, dėl kurio tikrasis OKS lieka neatpažintas („negaliu turėti OKS, pas mane gi netvarka namuose“). Tikslesni žodžiai yra ne kalbos policija, o realus indėlis į tai, kad žmogus, dešimt metų tyliai kovojantis su savo mintimis, pagaliau sužinotų: tai turi vardą, tai dažna ir tai gydoma.
Šis straipsnis skirtas švietimui ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.
Šaltiniai: International OCD Foundation, myths about OCD; Rachman S., de Silva P. (1978). Abnormal and normal obsessions. Behaviour Research and Therapy; Wegner D. M. (1987), „baltojo lokio“ eksperimentai; NICE gairės CG31.
