Bijoti gyvatės protinga. Neiti į mišką, nevažiuoti pas draugus į sodybą ir tikrinti kiekvieną žolės kuokštą jau fobija. Riba tarp sveikos baimės ir fobijos eina ne per jausmo stiprumą, o per jo kainą: fobija yra baimė, kuri ima diktuoti gyvenimo sprendimus.
Kuo fobija skiriasi nuo baimės?
Baimė yra normali ir gyvybiškai svarbi reakcija į pavojų. Fobija skiriasi keturiais požymiais. Ji neproporcinga realiai grėsmei (širdis daužosi nuo voro nuotraukos), nevaldoma (žinojimas, kad „nieko nebus“, nepadeda), verčia vengti (maršrutai, planai ir sprendimai perkuriami aplink baimę) ir trukdo gyventi, nes riboja darbą, sveikatą, santykius ar laisvę.
Fobijos yra dažniausias nerimo spektro sutrikimas: specifinę fobiją per gyvenimą patiria maždaug kas dešimtas žmogus. Kartu tai geriausiai gydomas sunkumas, bet apie tai gale.
Trys didžiosios fobijų grupės
Klinikinės klasifikacijos skiria tris pagrindines rūšis, ir skirtumai tarp jų svarbūs, nes kiek skiriasi ir gydymo akcentai.
1. Specifinės fobijos: baimė „su adresu“
Tai stipri baimė konkretaus objekto ar situacijos. Ji skirstoma į penkis potipius:
- Gyvūnų baimės: vorų, gyvačių, šunų, vabzdžių. Dažniausios iš visų, dažnai prasideda vaikystėje.
- Natūralios aplinkos baimės: aukščio, audros, vandens ir gylio, tamsos, ugnies.
- Kraujo, injekcijų ir sužalojimų baimės: kraujo, adatų, stomatologų. Šis potipis ypatingas, nes vietoj įprastos „bėk arba kaukis“ reakcijos dažnai įsijungia atvirkštinė: spaudimas krenta ir žmogus alpsta. Todėl jo gydyme naudojama speciali raumenų įtempimo technika.
- Situacinės baimės: skrydžio, uždarų erdvių, vairavimo, liftų, tiltų.
- Kitos baimės: vėmimo, gimdymo, mikrobų, mirties ir daugybė retesnių.
Specifinės fobijos šerdis tokia: smegenų migdolinis kūnas kadaise įrašė „šitas dalykas yra pavojus“ (per skaudžią patirtį, matytą pavyzdį ar net išgirstą istoriją) ir dabar spaudžia aliarmą automatiškai, aplenkdamas racionalų protą. Todėl įtikinėjimas faktais fobijos negydo, nes smegenis reikia permokyti patirtimi.
2. Socialinė fobija: baimė būti įvertintam
Socialinis nerimas yra ne drovumas, o stipri baimė situacijų, kuriose galima būti stebimam ir teisiamam: kalbėti grupėje, valgyti kitiems matant, būti dėmesio centre. Baimės objektas čia ne išorinis daiktas, o kitų žmonių nuomonė, todėl ir vengimas subtilesnis: neatsakyti, nepasisiūlyti, nepasirodyti. Dažnai prasideda paauglystėje ir be pagalbos tęsiasi dešimtmečius. Jos pusseserė yra viešojo kalbėjimo baimė, kuri gali egzistuoti ir atskirai.
3. Agorafobija: baimė likti be išėjimo
Agorafobija yra ne „atvirų erdvių baimė“, kaip verčia pavadinimas, o baimė situacijų, iš kurių sunku pabėgti ar sulaukti pagalbos, jei pasidarytų bloga: minios, viešasis transportas, eilės, tiltai, buvimas vienam toli nuo namų. Ji dažnai išauga iš panikos atakų: po kelių priepuolių žmogus ima vengti vietų, kur jie įvyko, tada panašių vietų, ir saugi teritorija palaipsniui traukiasi, sunkiausiais atvejais iki namų sienų.
Kaip fobija palaiko pati save?
Visų fobijų variklis tas pats, tai yra vengimo ratas. Vengimas akimirksniu sumažina nerimą, ir smegenys tai užsirašo kaip patvirtinimą: „pavojus buvo tikras, gerai, kad pabėgom“. Kiekvienas apeitas šuo, atšauktas skrydis ar nutylėta kalba baimę ne mažina, o treniruoja. Prisideda ir „apsauginiai elgesiai“, kai daroma, bet tik su ramentais (skristi tik išgėrus raminamųjų, kalbėti tik skaitant nuo lapo): jie leidžia išgyventi situaciją, bet neleidžia smegenims išmokti, kad pavojaus nėra.
Būtent todėl fobijos taip retai „praauga savaime“, ir būtent todėl jų gydymas veikia taip gerai: jis taikosi tiesiai į šį ratą.
Gera žinia: fobijos gydomos geriausiai iš visko
Specifinių fobijų gydymo sėkmė siekia apie 80 iki 90 procentų, ir tai geriausias rezultatas visoje psichikos sveikatos srityje. Auksinis standartas yra ekspozicijos terapija: laipsniškas, saugus ir savanoriškas susidūrimas su baimės objektu nuo lengviausio žingsnio iki sunkiausio, leidžiant nerimui natūraliai nuslūgti kiekviename laiptelyje. Kai kurioms specifinėms fobijoms užtenka vos kelių seansų, o socialinei fobijai ir agorafobijai reikia ilgesnio darbo su kognityvine elgesio terapija, bet prognozė ir ten labai gera. Plačiau apie tai, kaip šis metodas veikia, rašome atskirame straipsnyje apie ekspozicijos terapiją.
Nuo ko pradėti?
- Įsivertinkite mastą. Mūsų fobijų testų kategorijoje rasite atskirus testus 23 dažniausioms baimėms. Kiekvienas parodo, ar jūsų baimė yra atsargumo, ar jau fobijos lygio, ir duoda konkrečius pirmus žingsnius.
- Nustokite plėsti vengimą. Kol kas net nereikia eiti baimės link, užtenka nustoti trauktis. Kiekviena išlaikyta pozicija yra taškas jums.
- Jei fobija riboja gyvenimą, kreipkitės. Psichologai, dirbantys KET metodu, fobijas gydo rutiniškai, o psichikos sveikatos centruose tai nemokama ir be siuntimo. Fobija, su kuria gyvenote dvidešimt metų, neretai atsitraukia per kelis mėnesius: tai viena dėkingiausių problemų, su kokia galima ateiti pas specialistą.
Šis straipsnis skirtas švietimui ir nepakeičia gydytojo ar psichologo konsultacijos.
Šaltiniai: DSM-5 nerimo sutrikimų kriterijai; Wardenaar K. J. ir kt. (2017). The cross-national epidemiology of specific phobia. Psychological Medicine; Craske M. G. ir kt. (2014). Maximizing exposure therapy. Behaviour Research and Therapy.
