Pereiti prie turinio
VisiTestai.lt

Mizofonija: kai čepsėjimas kelia ne susierzinimą, o įtūžį

Mizofonija yra būsena, kai konkretūs, dažniausiai žmogaus skleidžiami garsai (čepsėjimas, kramtymas, garsus kvėpavimas, tuksenimas rašikliu) akimirksniu sukelia neproporcingai stiprią reakciją: įtūžį, pasišlykštėjimą, norą bėgti. Tai ne kaprizas ir ne „blogas būdas“: smegenys šiuos garsus apdoroja kaip grėsmės signalą.

Nors mizofonija dar nėra oficiali diagnozė klasifikacijose, tyrėjai ją apibrėžė aiškiai, o kenčiančiųjų daug: dažniausiai prasideda vaikystėje ar paauglystėje, o šeimos valgymai tampa kasdiene kova.

Trys skirtingi dalykai, kuriuos verta atskirti

Su garsais susijusios bėdos būna trijų tipų, ir jų keliai skiriasi:

  • Mizofonija: reakcija į konkrečius garsus, dažniausiai pyktis ar pasišlykštėjimas; garsumas beveik nesvarbus, tylus čepsėjimas blogiau už triukšmą
  • Fonofobija: garsų baimė, dažnai staigių ir garsių (fejerverkai, balionai); centre yra baimė
  • Hiperakuzija: klausos jautrumas, kai įprasto garsumo garsai fiziškai skaudūs; tai audiologų laukas

Kodėl taip nutinka?

Tyrimai rodo, kad mizofonijos atveju garsų apdorojimo ir emocijų tinklai smegenyse sujungti stipriau nei įprasta: trigeriniai garsai suaktyvina grėsmės sistemą aplenkdami racionalų vertinimą. Reakcija stipresnė į artimų žmonių garsus, o laukimas („tuoj pradės kramtyti“) būna blogesnis už patį garsą.

Svarbu suprasti šeimai: žmogus ne „ieško priekabių“, jo nervų sistema tikrai reaguoja kaip į pavojų, ir valia to neišjungia.

Kas padeda?

Patikrinto vaisto nuo mizofonijos nėra, bet yra veikiančios strategijos:

  • Garso aplinkos dizainas: foninis triukšmas valgant (muzika, TV), ausinės su triukšmo slopinimu viešose vietose
  • Susitarimai šeimoje be kaltinimų: fonas prie stalo, galimybė pasitraukti be dramos
  • Reakcijos valdymas: ilgas iškvėpimas ir raumenų atpalaidavimas trigerio metu, kad pyktis nevirstų sprogimu
  • Kognityvinė elgesio terapija: dirbama su interpretacijomis, dėmesiu ir gyvenimo siaurėjimu, tyrimuose rezultatai daug žadantys
  • Vengti visiškos tylos strategijos: kuo daugiau apsauginės tylos, tuo jautresnis radaras

Kada kreiptis pagalbos?

Jei dėl garsų vengiate valgyti su šeima, dirbti biure ar važiuoti viešuoju transportu, verta pasikalbėti su psichologu (geriausiai dirbančiu KET metodu) ir paminėti žodį „mizofonija“. Jei garsai kelia fizinį skausmą arba kartu silpsta klausa, pirmiausia pas audiologą.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar mizofonija reiškia, kad esu agresyvus žmogus?

Ne: pyktis čia yra automatinė reakcija į konkretų dirgiklį, o ne charakteris. Dauguma žmonių su mizofonija labiau kenčia patys (nuo gėdos ir įtampos), nei kelia pavojų kitiems.

Ar mizofonija susijusi su autizmu ar dideliu jautrumu?

Sensorinis jautrumas dažnesnis autizmo spektre ir tarp labai jautrių žmonių, ir mizofonija ten pasitaiko dažniau, bet ji gyvena ir visiškai atskirai. Vien reakcija į čepsėjimą jokios kitos diagnozės nerodo.

Ar galiu pasitikrinti testu?

Mūsų garsų baimės testas padeda įvertinti, kiek garsai riboja jūsų gyvenimą, ir atskiria fonofobijos, mizofonijos ir hiperakuzijos kryptis. Tai ne diagnozė, bet geras žemėlapis pokalbiui su specialistu.

Šaltiniai ir metodika

Puslapį parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Tai švietimo, o ne diagnostikos informacija. Kaip rengiame turinį, skaitykite metodikos puslapyje.

Susiję sutrikimai

Susiję straipsniai