Užspringimo baimės testas
Užspringimo baimė (rijimo baimė vadinama fagofobija, užspringimo pnigofobija) yra viena labiausiai gyvenimą keičiančių fobijų, nes jos objektas neišvengiamas: valgyti reikia kelis kartus per dieną. Baimė dažniausiai prasideda po realaus epizodo (užspringimo, kuris išgąsdino) ir toliau auga pati: gerklė iš nerimo įsitempia, rijimas jaučiasi „nebe toks“, ir kiekvienas valgymas tampa egzaminu.
Tipiškos pasekmės: maistas smulkinamas ir kramtomas be galo, kietas maistas keičiamas tyrėmis, valgoma tik su kuo nors (arba tik vienam), krenta svoris. 10 klausimų padės įvertinti baimės lygį; svarbi pastaba apie gydytoją laukia žemiau. Užtruksite apie 2 minutes.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Svarbiausia pirmiausia: kada reikia gydytojo?
Prieš dirbant su baime būtina atskirti du dalykus: rijimo baimę (fagofobiją, kur rijimo mechanizmas sveikas, bet nerimas jį įtempia) ir rijimo sutrikimą (disfagiją, kur yra fizinė kliūtis ar sutrikusi funkcija). Pas gydytoją (šeimos gydytoją, kuris prireikus nukreips pas ausų-nosies-gerklės specialistą ar gastroenterologą) verta apsilankyti, jei: maistas realiai stringa ar grįžta atgal, skauda ryjant, springstate ir skysčiais, krenta svoris be dietos, arba sunkumai atsirado palaipsniui be jokio išgąsdinusio epizodo, ypač vyresniame amžiuje.
Geros žinios abiem atvejais: disfagija turi savo gydymą, o jei tyrimai kliūties neranda (taip būna dažniausiai, kai baimė prasidėjo po užspringimo epizodo), tai pati vertingiausia informacija terapijai: gerklė sveika, „gumulo“ jausmą gamina nerimo įtempti raumenys, ir su tuo dirbama psichologiniais įrankiais. Šis jausmas net turi pavadinimą, globus pojūtis, ir jis yra vienas dažniausių kūno nerimo simptomų.
Kaip baimė „sugadina“ sveiką rijimą?
Fagofobijos ratas yra pavyzdinis nerimo ratas. Po išgąsdinusio epizodo dėmesys nukrypsta į rijimą, procesą, kuris normaliai vyksta automatiškai. Sąmoningai stebimas automatinis procesas ima strigti (pabandykite sąmoningai kontroliuoti kvėpavimą ar ėjimą, ir pajusite tą patį), o nerimas dar ir fiziškai įtempia gerklės raumenis, todėl rijimas tikrai jaučiasi kitaip: sunkesnis, „siauresnis“, nepatikimas. Šie pojūčiai skaitomi kaip įrodymas, kad pavojus realus, ir ratas apsisuka.
Vengimas ratą užbaigia: kuo mažiau kieto maisto valgote, tuo labiau atrofuojasi pasitikėjimas rijimu ir tuo baisesnis kiekvienas „nesaugus“ kąsnis. Saugos elgesiai (begalinis kramtymas, užsigėrimas, smulkinimas) veikia kaip visose fobijose: trumpam ramina, ilgam palaiko baimę, nes smegenys niekada negauna įrodymo, kad normalus kąsnis praeina normaliai.
Kaip grąžinamas normalus valgymas?
Kai gydytojas atmetė fizines priežastis, dirbama trimis kryptimis. Pirma, kūno raminimas: prieš valgį lėtas iškvėpimas (4 sekundės įkvėpti, 6 iškvėpti, kelis ciklus), atpalaiduoti pečius ir žandikaulį, nes atsipalaidavusi gerklė ryja laisviau, ir tai pajusite iš karto. Antra, dėmesio perkėlimas: valgant dėmesį laikyti skonyje, pokalbyje ar aplinkoje, o ne rijimo stebėjime; automatika veikia geriausiai, kai jos niekas neprižiūri. Trečia, svarbiausia, maisto laiptai: nuo dabartinių „saugių“ produktų palaipsniui kilti tekstūrų kopėčiomis (tyrė, minkšta, standesnė, kramtoma, kieta), kiekvienoje pakopoje valgant reguliariai, kol ji tampa rami, ir tik tada kylant.
Lygiagrečiai mažinkite saugos elgesius palaipsniui: kramtymų skaičių, užsigėrimo dažnį, smulkinimą, po vieną, ne viską iš karto. Praktinis saugumo pagrindas irgi padeda: išmokite Heimlicho manevrą ir ką daryti užspringus (kosėjimas yra veiksmingiausia natūrali apsauga, o springimas su kosuliu reiškia, kad oro takai neužsidarė), nes žinojimas grąžina kontrolę. Jei baimė gili, svoris krenta ar racionas labai susiaurėjęs, kreipkitės į KET specialistą nedelsdami: fagofobija gerai gydoma, bet užleista ji kenkia mitybai. Giminingos temos: vėmimo baimė (artimiausia „giminaitė“, dažnai eina kartu), panikos atakos (jei gerklės pojūčiai įjungia paniką) ir sveikatos nerimas (jei kūno pojūčiai apskritai nuolat tikrinami).
Dažniausiai užduodami klausimai
Jaučiu gumulą gerklėje net nevalgant. Ar tai pavojinga?
Nuolatinis „gumulo“ pojūtis be realaus rijimo sutrikimo (maistas praeina, svoris stabilus) dažniausiai yra globus pojūtis: nerimo įtemptų gerklės raumenų jausmas, vienas dažniausių kūno nerimo simptomų. Jis nemalonus, bet nepavojingas ir slūgsta kartu su įtampa. Vis dėlto pirmą kartą atsiradusį ar nepraeinantį pojūtį verta parodyti gydytojui, kad ramybė būtų pagrįsta.
Po to, kai užspringau, nebegaliu normaliai valgyti. Ar taip būna kitiems?
Taip, tai klasiška fagofobijos pradžia: vienas išgąsdinęs epizodas, ir smegenys valgymą pažymi kaip pavojų. Svarbu žinoti du dalykus: jūsų rijimas nuo epizodo nesugedo (tai patvirtins gydytojas), o baimės augimas per vengimą yra dėsningas ir stabdomas. Kuo anksčiau pradėsite maisto laiptus, tuo greičiau grįš normalus valgymas; užleista fobija siaurina racioną metais.
Bijau ryti tabletes. Ar yra gudrybių?
Taip, ir jos realiai veikia: gerkite tabletę su gurkšniu vandens palenkę galvą šiek tiek į priekį (ne atgal, kaip daro dauguma; kapsulos plūduriuoja, ir priekinis palenkimas jas nukreipia teisingai), treniruokitės su mažais saldainiukais didėjančia tvarka, naudokite tirštesnį skystį (kefyrą, tyrę). Jei reikia, klauskite vaistininko apie skystas ar smulkinamas formas. Tai dažna, spendžiama problema, o ne jūsų keistenybė.
Ar mano atsakymai saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- McNally R. J. (1994). Choking phobia: a review of the literature. Comprehensive Psychiatry, 35(1).
- Baijens L. W. ir kt. (2013). Phagophobia: diagnosis and treatment. Dysphagia klinikinės apžvalgos.
- American Psychiatric Association (2013). Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, 5th ed. Specific Phobia.
- Öst L.-G. (1989). One-session treatment for specific phobias. Behaviour Research and Therapy.
- NHS. Phobias: overview, symptoms and treatment.
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.
