Pereiti prie turinio
VisiTestai.lt
Psichinė sveikata

Sveikatos nerimo testas

Rūpintis sveikata yra protinga. Bet kai kiekvienas kūno pojūtis įjungia pavojaus sireną, o vakarai baigiasi simptomų paieška internete, rūpestis virsta savo priešybe: nuolatiniu nerimu, kuris pats gadina ir gyvenimą, ir savijautą. Sveikatos nerimas (anksčiau vadintas hipochondrija) yra dažnas, gerai ištirtas ir, svarbiausia, veiksmingai gydomas sunkumas.

Šis testas yra 12 mūsų pačių parengtų klausimų, sukurtų pagal žinomiausią sveikatos nerimo klausimyną, Whiteley indeksą. Jie matuoja tris dalykus: ligos baimę, dėmesį kūno pojūčiams ir tikrinimo bei raminimosi elgesį. Užtruksite apie 2 minutes.

Pasidalinti:
12 klausimų ~2 min. Nemokamas

Pradėkite testą

Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.

Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.

Kas yra sveikatos nerimas?

Sveikatos nerimas yra būklė, kai žmogus nuolat bijo sergąs arba susirgsiąs rimta liga, nors medicininiai tyrimai to nepatvirtina arba randa gerokai mažiau, nei baimė piešia. Senasis šios būklės pavadinimas „hipochondrija“ apaugo pašaipomis, todėl šiuolaikinė klasifikacija jo atsisakė: dabar kalbama apie ligos nerimo sutrikimą ir somatinių simptomų sutrikimą. Pavadinimas svarbus dar dėl vienos priežasties: jis grąžina reiškinį ten, kur jam vieta, į nerimo sutrikimų šeimą, šalia panikos ar socialinio nerimo.

Šio testo klausimai parengti pagal seniausią ir žinomiausią šios srities klausimyną, Whiteley indeksą: matuojama ligos baimė, įsitikinimas liga nepaisant patikinimų ir kūno pojūčių stebėjimas. Originalus klausimynas yra tyrimų įrankis, todėl klausimus čia sukūrėme patys ir papildėme šiuolaikiniu elgesiu, kurio 1967 metais dar nebuvo: simptomų paieška internete.

Užburtas ratas: kodėl tikrinimas nepadeda?

Sveikatos nerimas veikia pagal labai tikslų scenarijų. Viskas prasideda nuo pojūčio: dilgtelėjo, sumaudė, suspaudė. Kūnas tokių pojūčių gamina šimtus per dieną, ir dauguma žmonių jų nepastebi. Nerimastinga interpretacijos sistema pastebi ir uždeda etiketę „o kas, jeigu tai...“. Įsijungia nerimas, o jis pats yra fiziologinė būsena: pagreitėja širdis, įsitempia raumenys, pakinta kvėpavimas. Atsiranda nauji pojūčiai, kurie patvirtina baimę. Ratas apsisuko.

Tada ateina raminimosi fazė: apčiuopti, pamatuoti, pagooglinti, paklausti artimo žmogaus, užsirašyti pas gydytoją. Palengvėjimas ateina (todėl elgesys ir kartojasi), bet trumpam, nes smegenys iš kiekvieno raminimosi rato išmoksta dvi žalingas pamokas: pavojus buvo tikras (kitaip kam tikrinai?) ir ramybė gyvena išorėje, patikinimuose. Kitą kartą nerimui reikės dar daugiau raminimo. Būtent todėl sveikatos nerimo gydymas taikosi ne į pojūčius, o į šį ratą: interpretacijas ir raminimosi elgesį.

Kuo sveikas rūpestis skiriasi nuo nerimo?

Riba eina ne per rūpesčio kiekį, o per jo logiką. Sveikas rūpestis yra baigtinis: pastebėjai simptomą, įvertinai, jei reikia, patikrinai, gavai atsakymą, nurimai. Nerimas yra begalinis: atsakymas „viskas gerai“ ramina dienai ar valandai, o tada mintis „o gal nepastebėjo?“ paleidžia ratą iš naujo. Sveikas rūpestis skatina veiksmus, kurie sveikatą realiai gerina (miegą, judėjimą, profilaktiką), o nerimas juos išstumia: jėgos išeina tikrinimui ir baimei.

Antras skiriamasis ženklas yra reakcija į medicinos faktus. Rūpestingas žmogus gydytojo išvadą priima kaip informaciją, nerimaujantis kaip laikiną nuosprendžio atidėjimą. Jei atpažįstate antrąjį variantą, tai nereiškia, kad jums „viskas galvoje“: pojūčiai tikri, kančia tikra, tik jų šaltinis yra nerimo sistema, o ne organas, kurį tikrinate. Ir tai iš tikrųjų gera žinia, nes nerimo sistema gydoma geriau nei daugelis ligų, kurių bijote. Jei kartu su sveikatos baimėmis jaučiate ir stiprius kūno simptomus be aiškios priežasties, pasižiūrėkite streso poveikio kūnui testą.

Kaip gydomas sveikatos nerimas?

Veiksmingiausias metodas yra kognityvinė elgesio terapija (KET), ir jos rezultatai sveikatos nerimui yra tarp geriausių visoje nerimo srityje. Darbas vyksta dviem frontais. Kognityviniame fronte mokomasi pagauti ir perinterpretuoti automatines katastrofines mintis („dilgčioja ranka, vadinasi, insultas“) bei suprasti, kaip dėmesys ir nerimas patys gamina pojūčius. Elgesio fronte palaipsniui atsisakoma raminimosi ritualų: kūno tikrinimo, paieškų, patikinimų medžioklės. Pirmas savaites be ritualų nerimas kyla, paskui krenta, ir tai yra atpratimo fiziologija, veikianti taip pat patikimai kaip fobijų ekspozicija.

Jei nerimas stiprus arba lydimas depresijos, gydytojas gali pasiūlyti ir vaistus (dažniausiai SSRI grupės), kurie šiai būklei taip pat tyrimais pagrįsti. Praktinis kelias Lietuvoje: psichikos sveikatos centras pagal gyvenamąją vietą (nemokamai, be siuntimo) arba privatus KET specialistas. O kadangi sveikatos nerimas mėgsta draugiją, verta pasitikrinti ir bendrą foną: nerimo (GAD-7) testas parodys bendrą nerimo lygį, panikos atakų testas aktualus, jei kūno pojūčiai kartais sprogsta į ūmias baimės bangas, o OKS testas jei tikrinimas primena ritualą, kuriam sunku pasipriešinti.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar mano simptomai išgalvoti, jei tai „tik nerimas“?

Ne. Pojūčiai, kuriuos jaučiate, yra visiškai tikri: nerimas realiai keičia širdies ritmą, raumenų įtampą, kvėpavimą ir virškinimą. Skirtumas tik tas, kad jų šaltinis yra ne liga, o pavojaus sistema. Todėl atsakymas yra ne „nekreipk dėmesio“, o gydyti nerimą, ir kūno pojūčiai atslūgsta kartu su juo.

Kaip nustoti ieškoti simptomų internete?

Staigiai ir visiškai, kaip metant rūkyti: kiekviena paieška yra dozė, kuri palaiko priklausomybę nuo raminimosi. Padeda trys dalykai: ištrinti naršymo įpročio kabliukus (programėles, išsaugotas svetaines), susitarti su savimi dėl taisyklės „klausimus užsirašau ir užduodu gydytojui“ ir pirmas savaites turėti pakaitinį veiksmą nerimo bangai (pasivaikščiojimą, skambutį, kvėpavimo pratimą).

Artimas žmogus nuolat prašo patikinimo dėl sveikatos. Kaip elgtis?

Svarbiausia suprasti: patikinimai („tikrai nieko blogo, nurimk“) veikia kaip vaistas nuo skausmo su trumpėjančiu poveikiu, todėl jų vis reikia daugiau. Geriau vieną kartą šiltai įvardyti mechanizmą („matau, kad tau baisu; bet mano raminimai tau nebepadeda, padėtų specialistas“) ir palaikyti žmogų žengiant pas psichologą, o ne tapti jo nuolatiniu raminimo šaltiniu.

O jei aš tikrai sergu, o testas lieps „nekreipti dėmesio“?

Testas to niekada neliepia. Nauji, ryškūs, nepraeinantys ar objektyviai matomi simptomai (karščiavimas, svorio kritimas, kraujavimas ir pan.) visada verti gydytojo, nepriklausomai nuo jokių testų. Sveikatos nerimo gydymas ne atima mediciną, o grąžina jai normalų vaidmenį: profilaktika ir atsakas į tikrus signalus vietoj nesibaigiančio budėjimo.

Ar mano atsakymai saugomi?

Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.

Šaltiniai ir metodika

Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.

  • Pilowsky I. (1967). Dimensions of hypochondriasis. British Journal of Psychiatry, 113(494).
  • Warwick H. M., Salkovskis P. M. (1990). Hypochondriasis. Behaviour Research and Therapy, 28(2).
  • Tyrer P. ir kt. (2014). Clinical and cost-effectiveness of cognitive behaviour therapy for health anxiety in medical patients: a multicentre randomised controlled trial. The Lancet, 383(9913).
Ar šis puslapis jums buvo naudingas?