Varlių baimės testas
Varlių baimė (ranidafobija, plačiau varliagyvių baimė vadinama batrachofobija) Lietuvoje yra labai buitiška fobija: varlės gyvena prie kiekvieno ežero, sodybos ir po kiekvienu lietumi ant tako. Baimės branduolys dažniausiai yra ne pavojus (visi žino, kad varlė nekanda), o derinys, kurį nervų sistema sunkiai pakelia: staigus, nenuspėjamas šuolis plius šleikštulys drėgnai, šaltai odai.
Dėl to nukenčia labai konkretūs dalykai: vakariniai pasivaikščiojimai, sodyba, daržas, maudynės ežere, palapinė. 10 klausimų padės įvertinti, ar tai tik „nemėgstu“, ar baimė, kuri jau redaguoja jūsų vasaras. Užtruksite apie 2 minutes.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Kas yra ranidafobija ir kodėl varlės gąsdina?
Ranidafobija (lot. „rana“ reiškia varlę) yra intensyvi varlių baimė. Racionaliai ji atrodo keista (varlė nekelia jokio pavojaus), bet nervų sistemai varlė yra beveik idealus dirgiklis: ji juda staigiai ir nenuspėjamai (šuolis įjungia išgąsčio refleksą greičiau, nei spėjame atpažinti, kas šoko), ji šalta ir drėgna (šlykštulio sistema tokį paviršių žymi kaip „galimai užkrėstą“), ir ji atsiranda netikėtai: po koja, iš žolės, iš tamsos. Prisideda kultūra: rupūžės pasakose ir prietaruose šimtmečius buvo bjaurumo ir raganystės simbolis.
Kaip ir dauguma gyvūnų fobijų, varlių baimė dažnai prasideda vaikystėje: netikėtas šuolis ant kojos, brolio pokštas su varle rankose ar suaugusiųjų šleikštulio kopijavimas. Vaikystės išgąstis įsirašo giliai, ir suaugęs žmogus reaguoja kūnu, nors protu supranta reakcijos neproporcingumą, tai normali fobijos mechanika.
Faktai, kurie mažina šleikštulį ir baimę
Ranidafobija minta mitais, todėl faktai veikia tiesiogiai:
- Lietuvos varlės ir rupūžės žmogui visiškai nepavojingos: jos nekanda, nepuola ir nuo žmogaus tik bėga
- Karpų nuo varlių ir rupūžių negaunama: tai prietaras (karpas sukelia žmogaus virusas, ne gyvūnai)
- Rupūžės odos išskyros gali dirginti tik gleivines, todėl paprasčiausia taisyklė „nelieti ir plauti rankas“ dengia visą realią riziką
- Varlės šuolis visada yra bėgimas nuo jūsų, o ne puolimas: jos regėjimas sureguliuotas pastebėti didelius judančius objektus ir sprukti
- Varlių kurkimas yra atstumo indikatorius jūsų naudai: girdite, vadinasi, žinote, kur jos yra
Kaip įveikiama varlių baimė?
Gyvūnų fobijoms ekspozicija veikia greičiausiai iš visų, ir varlės ne išimtis. Laiptų pavyzdys: pieštos ir animacinės varlės, nuotraukos, vaizdo įrašai (nuo tolimų iki stambiu planu), varlės stebėjimas gamtoje iš saugaus atstumo (tvenkinio pakraštys, kur jūs valdote atstumą), palaipsniui mažinamas atstumas, ir aukščiausia pakopa, kurios daugumai net nereikia: trumpas prisilietimas. Kiekvienoje pakopoje išbūkite, kol reakcija atslūgsta bent perpus; šleikštulio komponentas trauksis lėčiau nei išgąstis, tai normalu.
Buitinė strategija irgi padeda: vakare naudokite žibintuvėlį (netikėtumas yra pusė išgąsčio, o apšviestas takas grąžina kontrolę), sodyboje žinokite varlių vietas (prie vandens, po lapais, drėgnose zonose) ir leiskite sau jas apeiti be gėdos, kol treniruojatės. Jei baimė stipri ir riboja vasaras, keli ekspozicijos seansai su specialistu ją įveikia greitai. Giminingos mechanikos testai: gyvačių (ta pati staigaus judesio žolėje tema), vabzdžių ir pelių baimė.
Dažniausiai užduodami klausimai
Varlių nebijau, bet rupūžės kelia siaubą. Ar tai ta pati fobija?
Taip, tai to paties spektro variantas (batrachofobija apima visus varliagyvius), tik rupūžė turi daugiau šlykštulio žymių: gruoblėta oda, lėtesnis ir „sunkesnis“ judėjimas, tamsios spalvos, prietarų šleifas. Įveikos kelias tas pats, tik rupūžių pakopos laiptuose bus aukščiau nei varlių.
Ar varlės baimė gali būti susijusi su vandens vengimu?
Gali: jei ežeras ar tvenkinys nemalonus pirmiausia dėl minties apie varles (kas paliestų koją vandenyje), tai varlių baimės išplitimas. Bet jei vanduo neramina ir be varlių (gylis, tamsa, nematomas dugnas), verta atskirai pasižiūrėti vandens ir gylio baimės testus, nes tada varlės tik vienas iš gelmės nerimo veidų.
Vaikas klykia pamatęs varlę. Padėti ar praeis savaime?
Dažniausiai silpsta savaime, jei suaugusieji elgiasi ramiai: nedemonstruokite savo šleikštulio, negąsdinkite („neliesk, bjauru!“) ir neverskite liesti per prievartą. Veikia žaisminga, vaiko tempu dozuojama pažintis: knygelės apie varles, stebėjimas prie tvenkinio iš rankų atstumo, buožgalvių auginimas stiklainyje, nes smalsumas yra natūralus baimės priešas. Jei baimė stipri ir riboja vaiko lauką, tie patys laipteliai veikia ir su specialistu.
Ar mano atsakymai saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- American Psychiatric Association (2013). Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, 5th ed. Specific Phobia.
- Öst L.-G. (1989). One-session treatment for specific phobias. Behaviour Research and Therapy.
- NHS. Phobias: overview, symptoms and treatment.
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.
