„Man nuotaikos kaip ant sūpynių, čia juokiuosi, čia verkiu. Gal aš bipolinis?“ Greičiausiai ne, nes nuotaikų kaita per dieną ar savaitę yra normali žmogaus (ypač pavargusio ar streso spaudžiamo) savybė. Bipolinis sutrikimas yra kitokio masto reiškinys: ne sūpynės, o sezonai, trunkantys savaitėmis ir keičiantys žmogų taip, kad jį sunku atpažinti. Išsiaiškinkime skirtumus.
Kas yra bipolinis sutrikimas iš tikrųjų
Bipolinis sutrikimas yra lėtinė nuotaikos reguliacijos liga, kuria serga apie 1 ar 2 procentai žmonių. Jos esmė yra epizodai, tai yra aiškiai apibrėžti laikotarpiai, kai nuotaika, energija ir mąstymas ilgam pakinta į vieną iš dviejų polių.
Depresijos epizodas atrodo kaip klasikinė depresija: prislėgta nuotaika, anhedonija, energijos nebuvimas, kaltė, miego ir apetito pokyčiai, mintys apie mirtį, ir jis trunka savaites ar mėnesius. Bipolinio sutrikimo žmonės depresijoje praleidžia gerokai daugiau laiko nei manijoje, todėl liga dažnai ir slepiasi po „paprastos depresijos“ kauke.
Manijos epizodas yra priešingas polius, ir jį verta pažinti tiksliai, nes populiarus įsivaizdavimas („linksmas ir energingas“) klaidina. Manija yra bent savaitę trunkanti būsena, kai miego reikia dramatiškai mažiau (trys ar keturios valandos, ir kupinas jėgų), kalba greita ir nesustabdoma, mintys lekia, savivertė išauga iki grandioziškumo („turiu ypatingą misiją“), dėmesys šokinėja, o elgesys tampa rizikingas: išleidžiami santaupos, imami kreditai, priimami impulsyvūs sprendimai dėl darbo, santykių ar investicijų. Svarbiausia, kad manija turi pasekmes, finansines, teisines ir santykių, ir dažnai baigiasi griūtimi į gilią depresiją. Pats žmogus manijos metu problemos nemato, nes jaučiasi geriau nei bet kada.
Hipomanija yra švelnesnė manijos versija (mažiau miego, daugiau energijos ir idėjų, pakili ar dirgli nuotaika bent 4 dienas), kuri netrikdo gyvenimo taip dramatiškai, tad beveik niekada neatrodo kaip problema. Aplinkiniai sako „koks produktyvus!“, o pats žmogus tuo laikotarpiu mėgaujasi.
I tipas, II tipas ir ciklotimija
- I tipo bipolinis sutrikimas: bent vienas pilnas manijos epizodas (dažniausiai ir depresijos epizodai). Manija čia akivaizdi ir neretai baigiasi hospitalizacija.
- II tipo bipolinis sutrikimas: hipomanijos ir gilios depresijos epizodai. Tai klastingiausias variantas, nes žmogus kreipiasi tik dėl depresijų (hipomanija juk „gerai jaučiuosi“), gauna antidepresantus, o jie be nuotaikos stabilizatoriaus gali paleisti hipomaniją ar padažninti ciklus. Būtent todėl II tipo diagnozė vidutiniškai vėluoja ilgiausiai.
- Ciklotimija: lėtiniai švelnesni svyravimai tarp subdepresijos ir hipomanijos požymių, trunkantys metų metus.
Nuotaikų kaita ar bipolinis? Keturi skiriamieji klausimai
- Trukmė. Normalūs svyravimai (ir, pavyzdžiui, emociškai nestabilios asmenybės bruožai) keičiasi valandomis ar dienomis, dažnai reaguodami į įvykius. Bipoliniai epizodai trunka savaitėmis ir gyvena savo gyvenimą, menkai priklausydami nuo aplinkybių.
- Miegas. Kertinis klausimas: ar būna laikotarpių, kai miego reikia dramatiškai mažiau ir energijos ne mažėja, o daugėja? Pavargęs nemigos kankinys ir hipomanijos žmogus yra priešingybės: pirmas svajoja išsimiegoti, o antram miegas atrodo nereikalingas.
- Funkcionavimo pokytis. Epizodo metu žmogų sunku atpažinti: ramus tampa nesustabdomu kalbėtoju, taupus švaistūnu, atsargus rizikuotoju. Normali nuotaikų kaita asmenybės neperrašo.
- Pasekmės. Ar „pakilimų“ laikotarpiai palieka nuostolių: skolų, sugriautų santykių, mestų darbų, gėdos dėl elgesio? Produktyvi gera nuotaika nuostolių nepalieka.
Pirmam įsivertinimui atlikite bipolinio sutrikimo testą, jis orientuotas būtent į pakilimų epizodų atpažinimą. Bet čia atranka ypač negali pakeisti gydytojo: bipolinio sutrikimo diagnostika sudėtinga net specialistams (vidutiniškai nuo pirmų simptomų iki teisingos diagnozės praeina nuo 6 iki 10 metų), nes epizodus reikia atskirti nuo depresijos, ADHD, asmenybės ypatumų, skydliaukės ligų ir medžiagų poveikio.
Kodėl diagnozė tokia svarbi: gydymo skirtumai
Bipolinis sutrikimas gydomas kitaip nei depresija, ir tai pagrindinė priežastis, kodėl jį svarbu atpažinti:
- Pagrindas yra nuotaikos stabilizatoriai (litis, seniausias ir tebelaikomas vienu veiksmingiausių, bei kiti) ir tam tikri antipsichotikai, o antidepresantai vieni, be stabilizatoriaus, gali pakenkti.
- Ritmo apsauga yra beveik vaistų lygio svarbos veiksnys: pastovus miego grafikas yra epizodų prevencija, o naktys be miego (sesijos, naktinis darbas, vakarėliai) yra dažniausias epizodo jungiklis. Alkoholis ir stimuliatoriai taip pat.
- Ankstyvieji ženklai. Sergantieji ir artimieji išmoksta atpažinti savo epizodo pranašus (pavyzdžiui, sutrumpėjęs miegas ir staiga atsiradę „genialūs planai“) ir turi sutartą planą, tad skambutis gydytojui koreguoja kursą anksčiau, nei epizodas įsibėgėja.
- Psichoedukacija ir terapija moko gyventi su liga: ne kovoti su kiekviena nuotaika, bet ir nepraleisti tikrų bangų.
Su tinkamu gydymu dauguma žmonių su bipoliniu sutrikimu gyvena pilnavertį gyvenimą: dirba, kuria šeimas, realizuoja save. Negydomas jis, deja, žiaurus, nes griauna finansus, santykius ir neša aukštą savižudybės riziką depresijos fazėse. Todėl viena svarbiausių žinučių tokia: jei sergate depresija, kuri „nereaguoja“ į antidepresantus, arba po jų jaučiatės „per gerai“, pasakykite gydytojui apie visus pakilimo laikotarpius, net jei jie atrodė geriausi jūsų gyvenime.
Jei šiuo metu išgyvenate sunkų laikotarpį, nelikite vieni: kreipkitės į psichikos sveikatos centrą pagal gyvenamąją vietą (nemokamai, be siuntimo), o skubią paramą visą parą teikia „Vilties linija“ 116 123.
Šis straipsnis skirtas švietimui ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.
Šaltiniai: Grande I. ir kt. (2016). Bipolar disorder. The Lancet; Hirschfeld R. M. (2000). Mood Disorder Questionnaire. American Journal of Psychiatry; NICE gairės CG185 (bipolinis sutrikimas).
