Disociacijų testas
Beveik kiekvienas yra „atsijungęs“ prie ilgos kelionės ar nuobodžios paskaitos: atvažiavai, o kelio neprisimeni. Tai lengva, normali disociacija. Bet kai pasaulis reguliariai atrodo netikras kaip filmas (derealizacija), savas kūnas ar mintys tarsi ne jūsų (depersonalizacija), o dienoje atsiranda spragų, kurių negalite paaiškinti, verta pažiūrėti atidžiau. Disociacija dažniausiai yra psichikos apsauginis mechanizmas, kuris „išjungia“ per stiprius išgyvenimus.
Šis testas yra 12 mūsų pačių parengtų klausimų, sukurtų pagal plačiausiai naudojamą disociacinių patirčių klausimyną DES-II: matuojamas patirčių dažnumas kasdieniame gyvenime, neapsvaigus. Tai jautri tema, todėl pabrėžiame iš karto: testas nediagnozuoja jokio sutrikimo, jis tik parodo, ar jūsų patirčių dažnis vertas pokalbio su specialistu. Užtruksite apie 2 minutes.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Kas yra disociacija?
Disociacija yra būsena, kai laikinai sutrinka tai, kas paprastai veikia kaip visuma: dėmesys, atmintis, savo kūno ir aplinkos jausmas. Psichologai ją apibūdina kaip spektrą. Viename gale yra visiškai normalios patirtys: užsisvajojimas, „autopilotas“ pakeliui namo, įsitraukimas į knygą taip, kad negirdi kvietimo vakarienės. Kitame gale yra klinikinės būsenos: nuolatinė derealizacija ar depersonalizacija, didelės atminties spragos, disociaciniai sutrikimai.
Dvi sąvokos, kurias verta skirti: derealizacija yra jausmas, kad aplinka netikra (pasaulis kaip filmas, už stiklo, sapne), o depersonalizacija yra jausmas, kad netikras esi pats (stebi save iš šalies, kūnas ar balsas svetimi). Abi patirtys, epizodiškai pasitaikančios per stresą, nuovargį ar paniką, yra dažnos ir nepavojingos, nors ir labai nemalonios.
Kodėl psichika „išsijungia“?
Disociacija beveik visada yra apsauga. Kai išgyvenimas per stiprus (ūmus pavojus, skausmas, nepakeliamas stresas), nervų sistema turi avarinį mechanizmą: sumažinti jautrumą, atitolinti, „išjungti garsą“. Ūmioje situacijoje tai geniali apsauga, padedanti išgyventi. Problema atsiranda tada, kai mechanizmas įsijunginėja per dažnai: psichika, kadaise išmokusi „dingti“ pavojaus metu, ima daryti tą patį per egzaminą, konfliktą ar tiesiog pavargus.
Todėl aukštesnė disociacija taip dažnai lydi traumines patirtis, panikos priepuolius (derealizacija yra vienas dažniausių ir labiausiai gąsdinančių priepuolio simptomų) ir lėtinį stresą. Gera žinia ta pati visais atvejais: kai gydoma priežastis, disociacija traukiasi, nes psichikai nebereikia avarinio saugiklio.
Ką šis testas matuoja ir ko nematuoja?
Testas matuoja disociacinių patirčių dažnį kasdieniame gyvenime: atminties spragas, derealizaciją, depersonalizaciją, įsitraukimą ir emocinį atbukimą. Tai tas pats laukas, kurį klinikoje matuoja DES-II klausimynas, pagal kurį sukūrėme savo klausimus.
Ko testas nematuoja ir negali matuoti: jis nediagnozuoja jokio disociacinio sutrikimo ir juo labiau disociatyvinio tapatumo sutrikimo (DID), apie kurį socialiniuose tinkluose sklando daug netikslios informacijos. Aukštas balas reiškia viena: jūsų patirtys pakankamai dažnos, kad jas verta aptarti su specialistu, kuris pažiūrės į visumą, įskaitant miegą, sveikatą, vaistus ir gyvenimo istoriją.
Kaip padėti sau čia ir dabar: įžeminimas
Kai jaučiate, kad „išplaukiate“, veikia įžeminimo (grounding) technikos: jos grąžina dėmesį iš vidinio rūko į jusles ir kūną. Populiariausia yra 5-4-3-2-1: sąmoningai suraskite penkis daiktus, kuriuos matote, keturis garsus, kuriuos girdite, tris paviršius, kuriuos jaučiate, du kvapus ir vieną skonį. Veikia ir paprastesnės: šaltas vanduo ant riešų ar veido, basos pėdos ant grindų, stiprus mėtos ar citrusų kvapas, lėtas daiktų vardijimas balsu.
Ilgalaikėje perspektyvoje disociaciją mažina tai, kas mažina bendrą nervų sistemos perkrovą: pakankamas miegas (nemiga yra vienas stipriausių derealizacijos kurstytojų), mažiau alkoholio ir stimuliatorių, reguliarus judėjimas ir darbas su priežastimi pas specialistą. Jei kartu pastebite prislėgtą nuotaiką ar išnykusį džiaugsmą, atlikite ir depresijos testą: emocinis atbukimas yra bendras abiejų būklių bruožas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar šis testas gali nustatyti disociacinį sutrikimą?
Ne. Testas sukurtas pagal DES-II ir skirtas pasitikrinti: jis parodo, ar jūsų disociacinių patirčių dažnis didesnis nei įprasta ir ar verta kreiptis į specialistą. Disociacinius sutrikimus diagnozuoja tik gydytojas psichiatras, pirmiausia atmetęs kitas priežastis: miego sutrikimus, neurologines būkles, vaistų ar medžiagų poveikį.
Per panikos priepuolį pasaulis atrodo netikras. Ar tai disociacija?
Taip, tai derealizacija, ir ji yra vienas dažniausių panikos priepuolio simptomų. Nors jausmas labai gąsdina („kraustausi iš proto“), jis nepavojingas ir praeina kartu su priepuoliu. Jei tokie epizodai kartojasi, verta atlikti panikos atakų testą ir dirbti su nerimu: derealizacija pasitrauks kartu su juo.
Ar disociacija reiškia, kad turiu „kelias asmenybes“?
Ne. Disociatyvinis tapatumo sutrikimas (DID) yra labai reta ir sunki būklė, o disociacinės patirtys (užsisvajojimas, derealizacija, atminties spragos) yra spektras, kuriame gyvena beveik visi žmonės. Aukštesnis balas šiame teste dažniausiai rodo streso, nerimo ar traumos poveikį, o ne DID. Socialiniuose tinkluose ši tema dažnai vaizduojama klaidinančiai.
Kada disociacija tampa problema?
Kai ji dažna, nevaldoma ir trukdo gyventi: dingsta svarbios dienos dalys, netikrumo jausmas neleidžia dirbti ar vairuoti, emocijos nuolat „už stiklo“, artimieji pastebi elgesį, kurio neprisimenate. Tokiu atveju kreipkitės į specialistą: tai sprendžiama, ypač kai randama ir gydoma priežastis.
Ar mano atsakymai saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- Carlson E. B., Putnam F. W. (1993). An update on the Dissociative Experiences Scale. Dissociation, 6(1).
- Bernstein E. M., Putnam F. W. (1986). Development, reliability, and validity of a dissociation scale. Journal of Nervous and Mental Disease, 174(12).
- Lyssenko L. ir kt. (2018). Dissociation in psychiatric disorders: A meta-analysis of studies using the Dissociative Experiences Scale. American Journal of Psychiatry, 175(1).
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.
