Emocijų supratimo testas

Kas yra aleksitimija?

Terminą „aleksitimija“ (gr. „be žodžių jausmams“) 1972 m. pasiūlė psichiatras Peteris Sifneosas, pastebėjęs pacientus, kurie apie savo vidinį gyvenimą negalėjo pasakyti beveik nieko. Šiandien aleksitimija apibrėžiama trimis aspektais: sunkumu atpažinti savo emocijas (ir atskirti jas nuo kūno pojūčių), sunkumu jas įvardyti kitiems ir į išorę nukreiptu mąstymu, tai yra polinkiu kalbėti apie faktus, o ne išgyvenimus.

Moksliniuose tyrimuose aleksitimija dažniausiai matuojama TAS-20 (Toronto Alexithymia Scale) klausimynu, kuris vertina tuos pačius tris aspektus. TAS-20 yra licencijuojamas klausimynas, todėl šis testas sudarytas pagal tą pačią trijų aspektų struktūrą savais klausimais ir skirtas pasitikrinti, o ne klinikiniam vertinimui.

Aleksitimija nėra „viskas arba nieko“: tai spektras, kuriame ryškių bruožų turi maždaug kas dešimtas žmogus, kiek dažniau vyrai.

Iš kur atsiranda „žodžių jausmams“ trūkumas?

Emocijų atpažinimas yra ne įgimtas, o išmokstamas įgūdis: vaikas jo mokosi, kai suaugusieji įvardija jo būsenas („tu supykai, nes…“, „atrodai nuliūdęs“). Jei aplinkoje emocijos buvo ignoruojamos, draudžiamos („neverk“, „nepyk“) ar pavojingos, vaikas išmoksta jų nepastebėti, ir ši strategija, kadaise apsauginė, suaugus tampa kliūtimi.

Prisideda ir kultūra (berniukų emocijos daug kur vis dar „nevyriška“ tema), ir temperamentas, o kartais ir neurologiniai ypatumai: ryškesnė aleksitimija dažnesnė tarp autizmo spektro žmonių. Bet kilmė nekeičia svarbiausio: emocijų žodynas plečiamas treniruojantis bet kuriame amžiuje.

Kodėl verta mokėti įvardyti jausmus?

Emocijos įvardijimas yra ne sentimentai, o veikiantis mechanizmas, kurį patvirtina smegenų tyrimai: tikslus jausmo pavadinimas (angl. affect labeling) slopina migdolinio kūno, smegenų „aliarmo“, aktyvumą. Kas įvardyta, to nebereikia vaidinti ar somatizuoti:

• Streso valdymas: tiksliai įvardytos emocijos išgyvenamos trumpiau ir švelniau
• Kūno sveikata: neatpažintos emocijos dažniau „kalba“ galvos skausmais, virškinimu, įtampa
• Santykiai: „aš įsižeidžiau, kai…“ išsprendžia tai, ką tyla ir trankomos durys tik gilina
• Sprendimai: emocijos yra duomenys; jų nejaučiantis žmogus sprendžia turėdamas mažiau informacijos
• Savivertė: suprasti save yra pirmoji sąlyga būti suprastam kitų

Kaip lavinti emocijų supratimą?

Praktiškiausias kelias yra nuo kūno prie žodžio. Emocija visada turi kūnišką pusę (gniaužimas gerklėje, karštis veide, tuštuma krūtinėje), ir ji pastebima anksčiau nei žodis. Treniruotė paprasta: kelis kartus per dieną sustokite ir atsakykite į tris klausimus: kas vyksta mano kūne? malonu ar nemalonu? kaip tai galėtų vadintis? Emocijų sąrašas ar „emocijų ratas“ po ranka labai padeda, nes atpažinti iš 30 pavadinimų lengviau nei sugalvoti patiems.

Antras sluoksnis yra emocijų raiška saugioje aplinkoje: dienoraštis, pokalbiai su artimu žmogumi, o prireikus ir psichoterapija, kurioje emocijų atpažinimas lavinamas sistemingai. Lygiagrečiai verta atlikti emocinio intelekto ir emocijų balanso testus, nes jie parodys platesnį jūsų emocinio gyvenimo vaizdą.