Emocinės brandos testas

Emocinė branda su pasu nesusijusi: būna penkiasdešimtmečių, kurie įsižeidę taiko tylos bausmes, ir dvidešimtmečių, kurie moka ramiai pasakyti „suklydau, atsiprašau“. Branda matuojama ne amžiumi, o elgesiu sunkiais momentais: kaip žmogus elgiasi su savo pykčiu, kaltėmis, kritika ir kitų žmonių kitoniškumu.

Šis testas yra 12 teiginių apie jūsų elgesį įtampos situacijose: atsakomybę, emocijų reguliavimą, santykius su kritika ir laukimu. Pusė teiginių apversti, tad atsakinėkite sąžiningai, o ne „gražiai“. Užtruksite apie 3 minutes.

Pasidalinti:

12 klausimų ~3 min. Nemokamas

Pradėkite testą

Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.

Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.

Kas yra emocinė branda?

Emocinė branda yra gebėjimas suaugusiškai tvarkytis su savo vidiniu gyvenimu: atsakomybė (mano jausmai ir reakcijos yra mano, net kai juos sukėlė kiti), reguliacija (jausmus jaučiu, bet sprendžiu, ką su jais daryti), realybės priėmimas (pasaulis neprivalo atitikti mano norų, o žmonės mano lūkesčių) ir kito matymas (kiti žmonės yra atskiros asmenybės su savo jausmais, ne mano poreikių priedai). Šie gebėjimai auga per visą gyvenimą, ir jų raidą aprašė ne vienas psichologijos klasikas nuo Eriksono iki šiuolaikinių suaugusiųjų raidos tyrėjų.

Praktikoje branda geriausiai matosi ne šventėse, o įtampoje: kaip žmogus pyksta (žeidžia ar kalba?), kaip klysta (ginasi ar pripažįsta?), kaip išgyvena „ne“ (priima ar baudžia?) ir kaip elgiasi, kai jo niekas nemato. Būtent šiuos momentus ir matuoja testo klausimai.

Emocinis nebrandumas: kaip jis atrodo suaugusiame kūne?

Emocinis nebrandumas retai atrodo kaip isterija ant grindų: suaugusiųjų versijos subtilesnės. Dažniausios formos: kaltės eksportas (dėl mano nuotaikos, klaidų ir gyvenimo kalti kiti), tylos bausmės ir demonstratyvus įsižeidimas vietoj pokalbio, gynyba nuo bet kokios kritikos (kritika prilygsta puolimui), nekantrumas (noriu dabar, laukti nepakeliama), emocijų išliejimas ant silpnesnių ir atsiprašymo negalėjimas, nes klaidos pripažinimas jaučiasi kaip savęs sunaikinimas.

Už šių formų dažniausiai stovi ne blogybė, o trapumas: žmogus, kurio savivertė netvirta, negali sau leisti būti neteisus, o kas neišmoko jausmų kalbos, tas kalba veiksmais (trenktomis durimis, tyla, sarkazmu). Tai svarbu suprasti dėl dviejų priežasčių: sau (nebrandumo taisymas prasideda ne nuo gėdos, o nuo įgūdžių) ir kitiems (nebrandus artimas žmogus yra ne priešas, o žmogus be įrankių, nors ribos su juo vis tiek reikalingos). Jei atpažįstate nuolatinį kaltinimą ir baudimą artimuose santykiuose, pasižiūrėkite ir toksinių santykių testą.

Branda, EQ ir amžius: kuo jie skiriasi?

Emocinis intelektas (EQ) yra gebėjimai: atpažinti, suprasti ir valdyti emocijas (savo ir kitų). Emocinė branda yra tų gebėjimų naudojimas atsakingai: galima turėti aukštą EQ ir naudoti jį manipuliacijoms (tai nebranda su gerais įrankiais), o galima turėti vidutinį EQ ir elgtis brandžiai. Branda prideda vertybinį matmenį: atsakomybę, sąžiningumą su savimi, kito gerbimą.

O amžius su branda koreliuoja silpniau, nei norėtųsi: smegenų reguliacinės sistemos bręsta iki maždaug 25 metų, bet toliau branda auga tik iš apmąstytos patirties. Gyvenimas, kuriame klaidos neigiamos, jausmai slopinami, o santykiai paviršutiniški, brandos neaugina net per 70 metų; terapija, sąžiningi santykiai ir įveiktos (bei apmąstytos) krizės ją augina greitai. Iš čia ir gera žinia: jūsų testo balas yra ne nuosprendis, o dabartinė treniruotės būklė.

Kaip auginti emocinę brandą?

Pirmas įrankis yra pauzė: branda fiziologiškai gyvena tarpelyje tarp dirgiklio ir reakcijos, ir tą tarpelį galima plėsti (kvėpavimu, skaičiavimu, išėjimu iš kambario). Antras: jausmų įvardijimas. Kas pasakoma žodžiais, to nebereikia vaidinti veiksmais; treniruotei tinka paprastas vakaro klausimas „ką šiandien jaučiau ir kodėl?“ (jei jausmus atskirti sunku, pradėkite nuo emocijų supratimo testo). Trečias: atsakomybės kalba: „aš supykau, kai...“ vietoj „tu mane supykdei“, ir atsiprašymas be „bet“.

Ketvirtas ir galingiausias: apmąstyta patirtis. Branda auga ne iš iškęstų, o iš suprastų situacijų, todėl po kiekvieno konflikto ar nesėkmės verta trumpa sąžininga peržiūra: kas įvyko, kokia mano dalis, ko tai išmokė. Kai kuriems šio proceso geriausias palydovas yra psichoterapija: ji iš esmės ir yra brandos treniruoklių salė su treneriu. O jei norite pažiūrėti, iš kur jūsų šablonai atkeliavo, daug pasako prisirišimo stiliaus testas: mūsų suaugusiškos reakcijos dažnai yra vaikystės santykių aidas, kurį galima perrašyti.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar emocinė branda ateina su amžiumi savaime?

Ne. Amžius duoda tik progas bręsti, bet brandą augina apmąstyta patirtis: pripažintos klaidos, išbūti jausmai, sąžiningi santykiai. Žmogus, kuris klaidas neigia, o jausmus eksportuoja kitiems, per dešimtmečius nepasikeičia nė kiek, o sąmoningai dirbantis su savimi subręsta per kelerius metus.

Mano partneris (tėvai, kolega) emociškai nebrandus. Ką daryti?

Pirmiausia atsisveikinkite su viltimi jį perauklėti pamokymais: nebrandumas nuo kritikos tik giliau užsidaro. Veikia ribos (ramus neįsitraukimas į tylos bausmes ir kaltinimus), sava branda kaip modelis ir aiškūs prašymai vietoj priekaištų. Jei tai tėvai, daug paaiškina literatūra apie emociškai nebrandžius tėvus; jei santykiai žeidžia sistemingai, pasižiūrėkite toksinių santykių testą.

Kuo emocinė branda skiriasi nuo emocijų slopinimo?

Priešingomis kryptimis: slopinimas jausmus neigia („viskas gerai“ pro sukąstus dantis), o branda juos pripažįsta ir tvarkosi atsakingai („pykstu, todėl pirma nusiraminsiu, tada pasikalbėsim“). Slopinimas kaupia spaudimą ir sprogsta arba serga, branda spaudimą nuleidžia žodžiais. Ramus žmogus ir užšaldytas žmogus yra du skirtingi dalykai.

Atsakinėjau sąžiningai ir balas žemas. Nuo ko pradėti?

Nuo pagarbos sau už sąžiningumą: nebrandumas savęs veidrodyje paprastai neatpažįsta, tad jūs jau lenkiate daugumą. Toliau: vienas įprotis vienu metu. Geriausias startas yra pauzė prieš reakciją (trys įkvėpimai) ir vienas nuoširdus atsiprašymas be „bet“ per savaitę. Jei norisi greitesnio kelio, psichologas yra brandos treneris, ne gėda.

Ar mano atsakymai saugomi?

Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.

Šaltiniai ir metodika

Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.

Erikson E. H. (1950). Childhood and Society. Norton.
Gibson L. C. (2015). Adult Children of Emotionally Immature Parents. New Harbinger.
Gross J. J. (2015). Emotion regulation: Current status and future prospects. Psychological Inquiry, 26(1).

Ar šis puslapis jums buvo naudingas?