Emocinio neprieinamumo testas
Emociškai neprieinamu vadinamas žmogus, kuris santykiuose lyg ir yra, bet iki jo sunku prisikasti: apie jausmus jis kalba nenoriai, sunkią akimirką užsisklendžia, o kai santykiai tampa artimesni, atsitraukia. Dažnai pats žmogus to nelaiko problema: jis tiesiog „savarankiškas“, „nemėgsta dramų“ ar „toks jau yra“. Tačiau artimieji šalia jo neretai jaučiasi vieniši.
Šie 14 klausimų padės pažvelgti į savo pačių įpročius: kiek įsileidžiate kitus, kaip reaguojate į jų jausmus ir kaip jaučiatės, kai kažkam jūsų reikia. Testas skiriasi nuo prisirišimo stiliaus testo: jis nenustato stiliaus, o išsamiau vertina vieną dalyką, emocinį atstumą kasdienybėje. Atsakykite apie tai, kaip elgiatės iš tikrųjų. Atsakymai niekur nesiunčiami.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Ką reiškia būti emociškai neprieinamam?
Emocinis neprieinamumas nėra diagnozė ar psichikos sutrikimas. Tai kasdienis žodis, apibūdinantis žmogų, kuris santykiuose sunkiai įsileidžia kitus: jis gali būti draugiškas, patikimas ir rūpestingas darbais, bet apie jausmus kalba retai, o kai artumas didėja, atsitraukia.
Psichologijoje panašus elgesys dažniausiai aiškinamas prisirišimo teorija. Žmonės, kurių vaikystėje poreikiai sulaukdavo mažai atsako, išmoksta mažinti priklausomybę nuo kitų ir slopinti jausmus. Mokslininkai tai vadina deaktyvuojančiomis strategijomis: jos padeda nejausti nusivylimo, bet kartu atitolina ir nuo artumo. Su tuo susijęs ir įprotis slopinti jausmų raišką, kuris tyrimuose siejamas su mažesniu artumu ir pasitenkinimu santykiais.
Dažniausi požymiai
Pavienis epizodas nieko nereiškia, bet kai šie dalykai kartojasi, verta stabtelėti:
- Jausmų vengimas: pokalbiai apie jausmus nukreipiami, nuleidžiami juokais ar baigiami
- Atsitraukimas artėjant: kuo santykiai artimesni, tuo daugiau „darbų“ ir mažiau laiko
- Viską tvarkau pats (pati): pagalbos neprašoma net tada, kai jos labai reikia
- Užsisklendimas per konfliktą: tyla ar išėjimas vietoj pokalbio
- Nepatogumas dėl kitų jausmų: kito ašaros ar liūdesys kelia norą „sutaisyti“ arba pabėgti
- Saugūs pasirinkimai: traukia santykiai, kuriuose artumas iš anksto ribotas
Kuo šis testas skiriasi nuo panašių?
Prisirišimo stiliaus testas parodo, kuris iš keturių stilių jums būdingiausias. Šis testas siauresnis: jis išsamiau vertina tik vieną dalyką, kiek emocinio atstumo yra jūsų kasdieniuose santykiuose. Įsipareigojimų baimės testas klausia apie baimę įsipareigoti (gyventi kartu, tuoktis), o filofobijos testas apie stiprią įsimylėjimo baimę.
Šis testas taip pat nevertina santykių kokybės: jei abejojate, ar jūsų santykiai sveiki, tinkamesnis toksinių santykių testas arba pasitikėjimo santykiuose testas.
Kaip tapti emociškai prieinamesniam (-ei)?
Pokyčiai prasideda nuo mažų dalykų. Mokykitės pastebėti ir įvardyti jausmus sau, o vėliau ir kitiems. Kai norisi trauktis, sustokite ir paklauskite savęs, ko bijote. Per konfliktą verčiau pasakykite „man reikia pusvalandžio, tada pasikalbėkime“, nei tiesiog išeikite.
Jei atstumas gilus ir susijęs su skaudžiomis patirtimis, daugiausia padeda psichoterapija: ten galima saugiai išbandyti atsivėrimą ir pamatyti, kad artumas nebūtinai skaudina. Svarbu žinoti, kad prisirišimo įpročiai suaugus keičiasi, ypač saugiuose, palaikančiuose santykiuose.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar emocinis neprieinamumas yra diagnozė?
Ne. Tai kasdienis žodis, o ne psichikos sutrikimas. Jis apibūdina santykių įpročius, kurie dažnai susiję su vengiančiu prisirišimu ar jausmų slopinimu. Kartais emocinis sustingimas būna ir depresijos ar traumos dalis, todėl jei jaučiatės tuščiai ilgą laiką, verta pasikonsultuoti su specialistu.
Ar galiu šiuo testu įvertinti savo partnerį?
Testas skirtas sau, bet klausimus galite perskaityti galvodami apie partnerį ir pastebėti panašius įpročius. Tik nepamirškite: tai, kas iš šono atrodo kaip šaltumas, kartais yra nerimas ar nuovargis. Užuot klijavę etiketę, geriau papasakokite, ką jaučiate jūs („man trūksta, kad pasidalytum, kas tave slegia“). Jei partneris nuolat atstumia, žemina ar baudžia tyla, pasitikrinkite toksinių santykių testu.
Kuo šis testas skiriasi nuo prisirišimo stiliaus testo?
Prisirišimo stiliaus testas nustato, kuris iš keturių stilių jums būdingiausias. Šis testas vertina tik emocinį atstumą: kiek jo yra ir kaip jis pasireiškia kasdien. Abu testai papildo vienas kitą.
Ar emociškai neprieinamas žmogus nemyli?
Dažniausiai myli, tik meilę rodo kitaip: darbais, rūpinimusi praktiniais dalykais, buvimu šalia, o ne žodžiais ar jausmų atvėrimu. Problema atsiranda tada, kai kitam to neužtenka, o kalbėtis apie tai neįmanoma.
Ar tai galima pakeisti?
Taip. Prisirišimo įpročiai suaugus keičiasi, ypač kai žmogus juos pastebi ir sąmoningai bando elgtis kitaip. Saugūs santykiai ir psichoterapija šį procesą labai palengvina.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- Mikulincer M., Shaver P. R. (2016). Attachment in Adulthood: Structure, Dynamics, and Change (2nd ed.). Guilford Press.
- Gross J. J., John O. P. (2003). Individual differences in two emotion regulation processes: Implications for affect, relationships, and well-being. Journal of Personality and Social Psychology, 85(2), 348-362.
- Fraley R. C., Heffernan M. E., Vicary A. M., Brumbaugh C. C. (2011). The Experiences in Close Relationships, Relationship Structures questionnaire: A method for assessing attachment orientations across relationships. Psychological Assessment, 23(3), 615-625.
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.