Gėdos ir kaltės testas
Gėda ir kaltė dažnai vartojamos kaip sinonimai, tačiau psichologai jas skiria. Kaltė sako „padariau blogą dalyką“, o gėda sako „aš esu blogas (-a)“. Pirmoji nukreipia dėmesį į poelgį ir skatina jį ištaisyti, antroji smerkia visą žmogų ir verčia slėptis. Tyrimai rodo, kad šis skirtumas daro didelę įtaką savijautai ir santykiams.
Testą sudaro 16 teiginių apie tai, kaip paprastai reaguojate suklydę, ką nors nuvylę ar sulaukę kritikos. Rezultatas parodys, kuri reakcija jumyse vyrauja, o juostos leis pamatyti, kaip stipriai išreikštos abi.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Gėda ir kaltė: iš kur kilo šis skirtumas
Šį skirtumą XX amžiaus 8-ajame dešimtmetyje aprašė psichoanalitikė Helen Block Lewis, o vėliau išsamiai tyrinėjo JAV psichologė June Price Tangney ir jos kolegos. Jų išvada paprasta: abu jausmai kyla po klaidos ar netinkamo poelgio, tačiau skiriasi tuo, į ką nukreiptas dėmesys. Kaltė susijusi su konkrečiu poelgiu („aš padariau blogai“), gėda su visu savimi („aš esu blogas (-a)“).
Šis skirtumas nėra tik žodžių žaismas. Tangney tyrimai rodo, kad žmonės, labiau linkę jausti kaltę, dažniau atsiprašo, taiso žalą ir geriau supranta kitų jausmus. Tie, kurie dažniau jaučia gėdą, labiau linkę slėptis, kaltinti kitus ar pykti. Metaanalizė, apibendrinusi daugiau kaip 100 tyrimų, parodė, kad gėda su depresijos požymiais siejasi stipriau nei kaltė.
Kaip tai atrodo kasdienybėje
Įsivaizduokite, kad pamiršote draugo gimtadienį. Žmogus, kuriame vyrauja kaltė, greičiausiai pagalvos: „Nemalonu, kad pamiršau. Paskambinsiu, atsiprašysiu ir pasiūlysiu susitikti.“ Žmogus, kuriame vyrauja gėda, pagalvos: „Koks aš blogas draugas, jis manęs nekenčia“, ir galbūt iš viso vengs skambinti, nes pokalbis atrodys per daug skaudus.
Tas pats vyksta darbe, santykiuose ir auklėjant vaikus. Kaltė veda prie veiksmo, o gėda dažnai prie atsitraukimo ar gynybos. Todėl patarimas „pasakykite vaikui, kad jis pasielgė blogai, o ne kad jis yra blogas“ turi mokslinį pagrindą.
Kuo šis testas skiriasi nuo vidinio kritiko ir savivertės testų
Vidinio kritiko testas parodo, kokiu balsu jūs su savimi kalbate kasdien: ar jis reiklus perfekcionistas, baudėjas, menkintojas ar lygintojas. Savivertės testas įvertina bendrą požiūrį į save. Šis testas žiūri į kitą dalyką: kaip reaguojate konkrečiu momentu, kai suklystate, ką nors įskaudinate ar sulaukiate kritikos, ir ar ta reakcija nukreipta į poelgį, ar į save.
Šie testai vienas kitą papildo. Stiprus gėdos jausmas dažnai eina kartu su griežtu vidiniu kritiku ir žemesne saviverte, o sveikas kaltės jausmas su gebėjimu prisiimti atsakomybę neprarandant pagarbos sau.
Kaip gėdą paversti sveikesne reakcija
Gėdos visai išvengti neįmanoma, ir to nereikia. Tačiau galima išmokti, kad ji neužvaldytų:
- Atskirkite poelgį nuo savęs: „padariau klaidą“ yra faktas, „esu netikęs (-usi)“ yra vertinimas, ne tiesa
- Ieškokite, ką galite pataisyti: konkretus veiksmas sumažina bejėgiškumą, kurį kelia gėda
- Papasakokite kam nors patikimam: gėda silpnėja, kai ją išgirsta supratingas žmogus
- Kalbėkite su savimi kaip su draugu: užuojauta sau padeda prisiimti atsakomybę be savęs žeminimo
- Pastebėkite gynybą: jei po klaidos imate pykti ant kitų, paklauskite savęs, ar tai ne gėda
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar kaltės jausmas yra blogai?
Nebūtinai. Saikinga kaltė dėl konkretaus poelgio yra naudinga: ji skatina atsiprašyti, taisyti klaidas ir atsižvelgti į kitus. Problemų kyla tada, kai kaltė neproporcinga, trunka ilgai po to, kai viską pataisėte, arba virsta mintimis apie savo blogumą, t. y. gėda.
Ar gėda visada žalinga?
Ne. Trumpa gėda yra natūrali žmogaus emocija ir kartais padeda laikytis bendrų taisyklių. Žalinga tampa tada, kai ji dažna, stipri ir nukreipta į visą save: tuomet ji graužia savivertę, verčia slėptis ir sunkina santykius.
Iš kur atsiranda polinkis gėdytis?
Dažnai iš patirties, kai kritika buvo nukreipta į asmenį, o ne į elgesį („tu blogas vaikas“ vietoje „taip daryti negalima“), iš patyčių ar iš aplinkos, kur klaidos buvo baudžiamos pašaipa. Polinkis nėra nekintamas: jį galima keisti, ypač padedant psichologui.
Ką reiškia, jei abi juostos ilgos?
Tai reiškia, kad suklydę jaučiate ir kaltę dėl poelgio, ir gėdą dėl savęs. Toks derinys būna labai varginantis: norite pataisyti, bet kartu smerkiate save. Naudinga mokytis atskirti šiuos du jausmus ir pasilikti tą dalį, kuri skatina veikti.
Ar šis testas yra moksliškai patikrintas klausimynas?
Ne. Testas sudarytas pagal June Price Tangney ir kitų tyrėjų aprašytą gėdos ir kaltės skirtumą, tačiau jo teiginiai yra mūsų pačių. Moksliniuose tyrimuose naudojami kiti, specialiai patikrinti klausimynai. Šis testas skirtas geriau pažinti save, o ne nustatyti diagnozę.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- Tangney J. P., Dearing R. L. (2002). Shame and Guilt. New York: Guilford Press.
- Tangney J. P., Stuewig J., Mashek D. J. (2007). Moral emotions and moral behavior. Annual Review of Psychology, 58, 345-372.
- Kim S., Thibodeau R., Jorgensen R. S. (2011). Shame, guilt, and depressive symptoms: A meta-analytic review. Psychological Bulletin, 137(1), 68-96.
- Lewis H. B. (1971). Shame and Guilt in Neurosis. New York: International Universities Press.
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.