Pereiti prie turinio
VisiTestai.lt
Savęs pažinimas

Dėkingumo testas

Dėkingumas psichologijoje yra ne mandagus „ačiū“ ir ne pareiga džiaugtis, o polinkis pastebėti gerus dalykus ir suprasti, kad dalis jų atėjo iš kitų žmonių ar aplinkybių. Vieniems šis įprotis būdingas natūraliai, kiti apie gera prisimena tik tada, kai jo netenka. Tyrimai rodo, kad dėkingumas nuosekliai siejasi su geresne savijauta ir tvirtesniais santykiais.

Keturiolika mūsų pačių parengtų teiginių apima keturias dėkingumo puses: kaip dažnai pastebite gera, kaip lengvai dėkojate, ar jaučiate dėkingumą konkretiems žmonėms ir ar sugebate matyti šviesesnę pusę sunkiu metu. Teiginiai parengti pagal dėkingumo tyrimus (McCullough, Emmons ir Tsang, 2002), bet nėra jokio konkretaus klausimyno kopija. Atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų, o ne kaip „reikėtų“.

Pasidalinti:
14 klausimų ~3 min. Nemokamas

Pradėkite testą

Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.

Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.

Kas yra dėkingumas ir iš kur kilo ši idėja?

Psichologai dėkingumą skiria į dvi rūšis: trumpą jausmą („ačiū, kad padėjai“) ir nuolatinį polinkį, kai žmogus apskritai dažniau pastebi gera ir jaučia, kad daug ką gavo iš kitų. Šis testas matuoja antrąjį. Tyrėjai Michaelas McCulloughas, Robertas Emmonsas ir Jo-Ann Tsang 2002 metais aprašė, kad dėkingesni žmonės dėkingumą jaučia stipriau, dažniau, dėl daugiau dalykų ir daugiau žmonių atžvilgiu.

Po kelerių metų Alexas Woodas su kolegomis apžvelgė dešimtis tyrimų ir padarė išvadą, kad dėkingumas yra vienas iš bruožų, labiausiai susijusių su gera savijauta: dėkingesni žmonės vidutiniškai labiau patenkinti gyvenimu, rečiau jaučia neigiamas emocijas, turi tvirtesnius santykius ir geriau miega. Vis dėlto dauguma šių duomenų rodo ryšį, o ne tai, kad dėkingumas būtų vienintelė gerovės priežastis.

Kaip dėkingumas pasireiškia kasdienybėje?

Dėkingumas atsiskleidžia smulkmenose: ar pastebite, kad kažkas palaikė jums duris, ar vakare prisimenate gerą pokalbį, ar artimajam pasakote, kad vertinate jo rūpestį. Dėkingi žmonės paprastai rečiau lygina save su kitais pavydžiai ir greičiau atsigauna po nusivylimų, nes greta to, kas nepavyko, mato ir tai, kas liko.

Dėkingumas taip pat yra socialinė emocija. Tyrėjai pastebėjo, kad jis veikia kaip savotiškas santykių „klijai“: kai dėkojame, kitas žmogus jaučiasi pastebėtas, o mes labiau linkę atsilyginti gerumu. Todėl dėkingumas, kuris lieka tik galvoje, duoda mažiau nei išsakytas.

  • Pastebėjimas: kasdien matote gerus dalykus, net mažus.
  • Išreiškimas: lengvai dėkojate ir sakote žmonėms, ką jie jums reiškia.
  • Dėkingumas žmonėms: suprantate, kad daug ką gavote iš kitų.
  • Perspektyva: sunkiu metu sugebate matyti ir tai, kas vis dar gerai.

Kuo šis testas skiriasi nuo optimizmo ir laimės testų?

Dėkingumas, optimizmas ir laimė dažnai eina kartu, bet tai skirtingi dalykai. Optimizmo testas matuoja, ko tikitės iš ateities, o dėkingumas kreipia žvilgsnį į tai, kas jau yra dabar ir buvo praeityje. Galima būti dėkingam už tai, ką turite, ir kartu nerimauti dėl ateities.

Laimės testas ir geros savijautos testas vertina, kaip jaučiatės, o dėkingumo testas parodo vieną iš įpročių, kurie tą savijautą gali palaikyti. Jei jus domina, kokios dar stipriosios savybės jums būdingos, dėkingumas yra viena iš 24 charakterio stiprybių pagal VIA klasifikaciją, o savo ryškiausią stiprybių grupę galite sužinoti charakterio stiprybių teste.

Kas padeda ugdyti dėkingumą (ir ko iš to tikėtis)

Geriausiai ištirti du pratimai. Pirmasis yra dėkingumo dienoraštis: kartą ar kelis kartus per savaitę užrašyti kelis dalykus, už kuriuos esate dėkingas (-a). 2003 metų Emmonso ir McCullougho eksperimente žmonės, kelias savaites rašę tokius sąrašus, savo gyvenimą vertino palankiau nei tie, kurie rašė apie kasdienius rūpesčius ar neutralius įvykius. Antrasis yra dėkingumo laiškas konkrečiam žmogui, geriausia perskaitytas jam asmeniškai. 2005 metų Seligmano ir kolegų tyrime toks laiškas nuotaiką pakėlė labiausiai iš visų išbandytų pratimų, tačiau poveikis truko apie mėnesį.

Svarbu žinoti ir ribas. 2021 metų metaanalizė, apjungusi 27 tyrimus, parodė, kad dėkingumo pratimų poveikis nerimui ir depresijos simptomams yra nedidelis, o lyginant su kitomis prasmingomis veiklomis jis dar mažesnis. Dėkingumas yra naudingas įprotis geresnei kasdienei savijautai, bet ne gydymas: jei jus kamuoja užsitęsęs nerimas ar prislėgta nuotaika, verta kreiptis į specialistą, o daugiau apie depresiją galite paskaityti atskirame aprašyme.

  • Rašykite konkrečiai: ne „už šeimą“, o „už tai, kad sesuo šiandien paskambino“.
  • Nebūtina rašyti kasdien: tyrime geriau veikė rašymas kartą per savaitę nei tris kartus, nes dažnas rašymas greitai tampa rutina.
  • Įtraukite žmones, ne tik daiktus ar aplinkybes.
  • Neverskite savęs jausti dėkingumo už tai, kas iš tiesų skaudu.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar dėkingumo galima išmokti?

Iš dalies taip. Dėkingumas yra gana pastovus bruožas, bet jį galima stiprinti įpročiais: dėkingumo dienoraščiu, laiškais, sąmoningu dėmesiu geriems dalykams. Tyrimai rodo, kad tokie pratimai šiek tiek pagerina nuotaiką ir pasitenkinimą gyvenimu, tačiau poveikis nedidelis ir be kartojimo blėsta. Tai labiau kaip mankšta nei vienkartinis vaistas.

Ar dėkingumas padeda nuo depresijos?

Dėkingumas siejasi su geresne savijauta, bet tyrimų apibendrinimai rodo, kad dėkingumo pratimai depresijos ir nerimo simptomus sumažina tik nedaug. Jie gali būti naudingas papildymas, bet ne gydymo pakaitalas. Jei nuotaika prislėgta ilgiau nei dvi savaites, pasitikrinkite depresijos testu ir pasikalbėkite su šeimos gydytoju ar psichologu.

Ar per didelis dėkingumas gali pakenkti?

Pats dėkingumas nekenkia, bet kartais jis tampa priedanga kitoms problemoms. Jei nuolat sakote sau „turėčiau džiaugtis tuo, ką turiu“ ir dėl to nekalbate apie savo poreikius ar toleruojate žeidžiantį elgesį, tai jau nebe dėkingumas, o savo jausmų nutildymas. Sveikas dėkingumas leidžia matyti ir gera, ir tai, ką norite pakeisti.

Kodėl mano rezultatas žemas, nors laikau save dėkingu žmogumi?

Testas klausia apie kasdienius įpročius: kaip dažnai pastebite ir išsakote dėkingumą. Galima giliai vertinti savo artimuosius, bet retai apie tai galvoti ar sakyti. Be to, rezultatą stipriai veikia dabartinė būsena: nuovargis, stresas ar sunkus laikotarpis laikinai susiaurina dėmesį. Pabandykite atlikti testą dar kartą po kelių savaičių ramesniu metu.

Ar mano atsakymai saugomi?

Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.

Šaltiniai ir metodika

Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.

Ar šis testas jums buvo naudingas?