Gyvenimo prasmės testas

Prasmės pojūtis nėra prabanga: tyrimai nuosekliai rodo, kad žmonės, jaučiantys savo gyvenimą prasmingu, yra atsparesni stresui, laimingesni, net fiziškai sveikesni ir ilgiau gyvena. Psichologai Michaelas Stegeris ir kolegos prasmę suskaidė į dvi dalis: prasmės buvimą (kiek jaučiu, kad mano gyvenimas turi kryptį) ir prasmės paiešką (kiek aktyviai jos ieškau). Šios dvi dalys nepriklausomos, ir jų derinys pasako daugiau nei bet kuri atskirai.

Šis testas pagal MLQ (gyvenimo prasmės klausimyno) idėją iš 12 teiginių įvertins abu matmenis ir padės suprasti, kur esate: ramybėje su rasta prasme, ieškojime, ar prasmės tuštumoje. Užtruksite apie 2 minutes.

Pasidalinti:

12 klausimų ~2 min. Nemokamas

Pradėkite testą

Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.

Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.

Du prasmės matmenys

Michaelas Stegeris su kolegomis (2006) parodė, kad gyvenimo prasmė turi dvi nepriklausomas dalis. Pirmoji yra prasmės buvimas: subjektyvus jausmas, kad mano gyvenimas turi reikšmę ir kryptį. Antroji yra prasmės paieška: kiek aktyviai žmogus tos reikšmės ieško. Žmogus gali būti bet kuriame keturių kvadrantų derinyje, ir kiekvienas jų reiškia ką kita.

Įdomiausias tyrimų atradimas: prasmės buvimas nuosekliai siejasi su gera savijauta, o paieška savaime yra neutrali; jos poveikis priklauso nuo konteksto ir kultūros. Vienur aktyvi paieška yra augimo ženklas, kitur, ypač kai ji kyla iš nerimo, ji gali slėgti. Todėl svarbu ne tik kiek ieškote, bet ir kaip.

Iš kur ateina prasmė

Tyrimai išskiria kelis patikimiausius prasmės šaltinius:

Ryšiai: priklausymas, artumas ir jausmas, kad esi kažkam svarbus, yra bene stipriausias prasmės šaltinis
Indėlis: pagalba kitiems ir jausmas, kad tavo darbai kažką keičia už tavęs paties ribų
Nuoseklumas: kai gyvenimas atrodo suprantamas ir turi vidinę logiką, o ne chaosą
Tikslai: kryptis ateičiai, dėl kurios verta keltis ir kuri jungia atskiras dienas į istoriją

Prasmė ir sunkumai

Psichiatras Viktoras Franklis, išgyvenęs koncentracijos stovyklas, pastebėjo tai, ką vėliau patvirtino tyrimai: prasmė nėra tik gerų laikų prabanga, o būtent sunkmečio atrama. Žmonės, radę savo kančiai ar pastangoms prasmę, ją pakelia neištūpdami. Franklio garsi mintis (perimta iš Nyčės filosofijos): kas turi „kodėl“ gyventi, pakelia beveik bet kokį „kaip“.

Svarbu, kad tai nevirstų spaudimu „privalau surasti didžiąją prasmę“. Prasmė dažniausiai gimsta ne staiga, kaip apreiškimas, o pamažu, per ryšius, indėlį ir įsitraukimą į kasdienį gyvenimą. Jei jaučiate tuštumą, dažnai naudingiau ne ieškoti misijos, o pradėti veikti tame, kas rūpi, ir leisti prasmei rastis kelyje. Susijusi tema yra laimės ir vertybių pažinimas.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar normalu nejausti gyvenimo prasmės?

Taip, ypač tam tikrais etapais: po netekties, perdegimo, didelio pokyčio ar tiesiog kai gyvenimas atrodo įstrigęs. Prasmės pojūtis natūraliai svyruoja per gyvenimą, jis nėra pastovus. Nerimauti verta tada, kai tuštuma tęsiasi ilgai ir lydima nuovargio, beviltiškumo ar noro nieko nedaryti; tada gali būti, kad pirmiausia reikia pasirūpinti savijauta, o prasmė grįš su jėgomis.

Kaip rasti gyvenimo prasmę?

Ne apmąstymu, o veikimu. Tyrimai rodo, kad prasmė patikimiausiai gimsta iš trijų šaltinių: ryšių (būti kažkam svarbiam), indėlio (kad tavo darbai kažką keičia) ir įsitraukimo (giliai kažkuo užsiimti). Praktinis patarimas: vietoje klausimo „kokia mano gyvenimo prasmė?“ pradėkite nuo „kas man rūpi ir kam aš galiu būti naudingas?“, ir eikite ta kryptimi mažais žingsniais.

Ar prasmė ir laimė yra tas pats?

Ne. Tyrimai jas skiria: laimė labiau susijusi su malonumu ir poreikių patenkinimu čia ir dabar, o prasmė su indėliu, ryšiais ir kryptimi, dažnai net per pastangas ir auką. Todėl galima turėti prasmingą, bet nelengvą gyvenimą (pavyzdžiui, auginant vaikus ar kuriant), arba malonų, bet tuščią. Ilgalaikei savijautai svarbiausia yra prasmė, o ne vien malonumas.

Ar mano atsakymai saugomi?

Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.

Šaltiniai ir metodika

Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.

Steger M. F. ir kt. (2006). The Meaning in Life Questionnaire (MLQ). Journal of Counseling Psychology, 53(1).
Frankl V. E. (1946). Žmogus ieško prasmės.

Ar šis puslapis jums buvo naudingas?