Laimės testas
Laimę psichologai matuoja rimtai, tik vadina ją kukliau: subjektyvia gerove. Ją sudaro dvi dalys: pasitenkinimas gyvenimu (kaip vertinate savo gyvenimą apskritai) ir emocinis fonas (kiek kasdienybėje džiaugsmo, o kiek sunkumo). Abi dalis galima išmatuoti ir abi galima auginti.
Šio testo pagrindas yra SWLS (Satisfaction with Life Scale), garsiausia pasaulyje pasitenkinimo gyvenimu skalė, sukurta Edo Dienerio 1985 m. ir naudojama tūkstančiuose tyrimų. Prie penkių jos teiginių pridėjome penkis klausimus apie kasdienį emocinį foną. Atsakykite spontaniškai, nes pirmas atsakymas dažniausiai tiksliausias.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Kaip mokslas matuoja laimę?
Laimės tyrimuose dažniausiai matuojama subjektyvi gerovė, kurią sudaro trys komponentai: pasitenkinimas gyvenimu (kognityvinis vertinimas „kaip man sekasi apskritai“), teigiamų emocijų dažnis ir neigiamų emocijų dažnis. Pirmajam komponentui matuoti Edas Dieneris su kolegomis 1985 m. sukūrė SWLS, penkių teiginių skalę, kuri tapo tyrimų standartu: ji naudota tūkstančiuose studijų ir išversta į dešimtis kalbų.
Šiame teste yra visi penki SWLS teiginiai (pirmieji penki klausimai) ir penki papildomi klausimai apie emocinį foną, prasmę ir ryšius, kad rezultatas apimtų pilnesnį gerovės vaizdą. Jei norite pamatuoti būtent emocijų balansą, atlikite ir emocijų balanso testą.
Iš ko sudaryta laimė?
Dešimtmečiai gerovės tyrimų (tarp jų ir 80 metų trunkantis Harvardo suaugusiųjų raidos tyrimas) rodo nuostabiai nuoseklų vaizdą:
- Santykiai, stipriausias veiksnys: artimų, palaikančių ryšių kokybė laimę prognozuoja geriau nei pajamos, sveikata ar karjera
- Prasmė: veiklos, kurios atrodo svarbios ne tik sau; be jos malonumai greitai „nusidėvi“
- Kūnas: miegas, judėjimas ir dienos šviesa veikia savijautą greičiau ir stipriau nei dauguma psichologinių technikų
- Dėkingumas ir dėmesys: smegenys pagal nutylėjimą sukalibruotos pastebėti problemas; dėkingumo praktikos šį šališkumą koreguoja
- Pajamos: veikia, bet ribotai: skurdo zonoje pinigai laimę augina stipriai, o virš saugumo ribos jų reikšmė smarkiai mažėja
Hedoninė adaptacija: kodėl laimė „nusidėvi“
Didžiausias laimės priešas yra ne nelaimės, o pripratimas: prie naujo automobilio, buto, pareigų ar net loterijos laimėjimo smegenys adaptuojasi per kelis mėnesius, ir savijauta grįžta į buvusį lygį. Šis mechanizmas vadinamas hedonine adaptacija, ir būtent jis paaiškina, kodėl „būsiu laimingas, kai…“ strategija nuolat nuvilia.
Adaptacijai atspariausios yra ne daiktai, o patirtys, santykiai ir augimas: prie jų nepriprantama taip greitai, nes jie kaskart kitokie. Iš čia praktinė taisyklė: eurą, skirtą laimei, verčiau keisti į bendrą vakarienę nei į daiktą lentynoje.
Ar laimę galima išsiugdyti?
Iš dalies taip. Sonjos Lyubomirsky ir kitų tyrėjų darbai rodo, kad reikšminga savijautos dalis priklauso nuo sąmoningos veiklos: dėkingumo praktikų, gerų darbų, judėjimo, ryšių puoselėjimo ir savo stiprybių naudojimo. Genai ir aplinkybės ribas nubrėžia, bet erdvė jose didesnė, nei įprasta manyti.
Svarbi ir kita pusė: liūdesys, pyktis ir nerimas yra normalios, reikalingos gyvenimo dalys, o sveika gerovė reiškia ne jų nebuvimą, o gebėjimą jas išgyventi nesugriūvant. Jei neigiamos emocijos tapo nuolatiniu fonu, pradėkite nuo geros savijautos (WHO-5) ar depresijos testų, nes kartais pirmiausia reikia ne auginti laimę, o gydyti tai, kas ją blokuoja.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar šis testas yra tikra SWLS skalė?
Pirmieji penki klausimai yra SWLS teiginiai lietuvių kalba (skalė laisvai prieinama mokslui ir visuomenei, cituojant autorius). Prie jų pridėti penki mūsų klausimai apie emocinį foną, todėl bendras balas nėra „grynas“ SWLS balas, nes jis apima platesnį gerovės vaizdą.
Mano rezultatas žemas, bet objektyviai viskas gerai. Kodėl?
Pasitenkinimas gyvenimu yra subjektyvus dydis: jį lemia ne aplinkybės, o santykis tarp jų ir lūkesčių, palyginimai ir emocinis fonas. „Viskas gerai, bet nieko nesijaučia“ yra dažnas išsekimo ar prislopintos nuotaikos ženklas; verta atlikti geros savijautos ir depresijos testus.
Kaip dažnai verta kartoti šį testą?
Kas 2 ar 3 mėnesius arba po didesnių gyvenimo pokyčių. SWLS jautri realiems pokyčiams, todėl tinka pažangai stebėti, pavyzdžiui, pradėjus dėkingumo praktiką ar pakeitus darbą.
Ar laimingiausi žmonės visada laimingi?
Ne, ir tai svarbu. Labai laimingi žmonės liūdi, pyksta ir nerimauja kaip visi; skirtumas tas, kad jų emocinis „vidurkis“ aukštesnis ir jie greičiau atsitiesia. Amžinos euforijos siekis pats savaime yra laimės kliūtis.
Ar mano atsakymai saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, o atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- Diener E., Emmons R. A., Larsen R. J., Griffin S. (1985). The Satisfaction with Life Scale. Journal of Personality Assessment.
- Lyubomirsky S. (2007). The How of Happiness. Penguin Press.
- Waldinger R., Schulz M. (2023). The Good Life: Lessons from the World's Longest Scientific Study of Happiness. Simon & Schuster.
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.
