Megalofobijos testas
Megalofobija yra intensyvus nerimas ar šiurpas prie labai didelių objektų: milžiniškų laivų ir jų korpusų po vandeniu, užtvankų, monumentalių statulų, vėjo jėgainių iš arti, dangoraižių, lėktuvų angarų, banginių. Kaip ir tripofobija, tai internetu išgarsėjęs fenomenas: socialiniuose tinkluose milijonai žmonių dalijasi „megalofobiškais“ vaizdais ir atpažįsta save komentaruose „maniau, kad tik man taip“.
Reakcija dažniausiai yra ne gryna baimė, o mišinys: nejaukumas, pagarbi baimė, mažumo jausmas ir noras atsitraukti. 10 klausimų padės įvertinti, ar tai tik įspūdingumo pojūtis, ar baimė, kuri jau riboja jūsų pasirinkimus. Užtruksite apie 2 minutes.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Kas yra megalofobija?
Megalofobija (gr. „megas“ reiškia didelį) yra stiprus nerimas prie milžiniško mastelio objektų. Oficialiuose diagnozių sąrašuose jos nėra, tai interneto laikų atrastas ir pavadintas reiškinys, bet mechanizmas po juo visiškai tikras. Milžiniškas objektas pažeidžia smegenų mastelio lūkesčius: viskas, kas dešimtis ar šimtus kartų didesnė už žmogų, automatiškai žymima kaip potencialiai nesuvaldoma jėga. Prisideda ir kiti sluoksniai: sutraiškymo scenarijus („jei grius ar pajudės“), savo mažumo ir bejėgiškumo jausmas, o prie povandeninių objektų dar ir nematomos gelmės nerimas.
Psichologiškai megalofobija yra „pagarbios baimės“ (angliškai awe) tamsusis krantas: tas pats didybės išgyvenimas, kuris vienus pripildo susižavėjimo, kitiems virsta grėsme. Skirtumą dažnai lemia kontrolės jausmas ir ankstesnės patirtys: išgąstis prie didelio objekto vaikystėje (laivo sirena, praplaukiantis korpusas, milžiniška statula prietemoje) gali įrašyti asociaciją ilgam.
Dažniausi megalofobijos taikiniai
Bendruomenių apklausose ir tyrimuose kartojasi tie patys objektai:
- Milžiniški laivai, ypač jų povandeninės dalys ir korpusai doke (šis potipis vadinamas submechanofobija: panardintų mechanizmų baimė)
- Užtvankos ir jų vandens nuleidimo bokštai: masyvi siena plius gelmės nerimas
- Monumentalios statulos, ypač netikėtai išnyrančios ar apšviestos iš apačios
- Vėjo jėgainės iš arti: mastelis, lėtas judesys ir žemas garsas kartu
- Dangoraižiai ir bokštai žiūrint stačiai į viršų, dideli tiltai, kranai
- Milžiniški gyvūnai ir jų šešėliai vandenyje: banginiai, banginių ryklių siluetai
Kaip su ja gyventi ir kada ją įveikinėti?
Jei megalofobija pasireiškia tik šiurpuliukais prie įspūdingų vaizdų, jos „gydyti“ nereikia: tai normalus jautrumo masteliui variantas, kurį dalis žmonių net mėgsta (kaip siaubo filmus). Veikti verta, kai atsiranda vengimas: neplaukiate keltu, apeinate uostą ar monumentą, atsisakote kelionių ar darbo vietų dėl didelių objektų. Tada galioja įprasti fobijų laiptai: vaizdai iš toli, vaizdo įrašai, realus objektas iš didelio atstumo, laipsniškas artėjimas, visur išbūnant, kol nerimas atslūgsta.
Naudinga ir kognityvinė pusė: megalofobija minta katastrofos scenarijais („grius“, „įtrauks“, „pajudės“), kuriuos verta iškelti į šviesą ir patikrinti faktais, nes statiniai ir laivai yra vieni prognozuojamiausių objektų pasaulyje. Jei stipriausiai veikia povandeniniai vaizdai, tema greičiausiai persidengia su gylio baime; jei žiūrėjimas aukštyn palei bokštą kelia svaigulį, prisideda aukščio baimė; o jei šiurpą kelia būtent laivai ir vandenynas, pasižiūrėkite ir ryklių baimės testą: šios trys baimės mėgsta gyventi kartu.
Dažniausiai užduodami klausimai
Man dideli objektai kelia ir baimę, ir susižavėjimą vienu metu. Ar tai normalu?
Visiškai: tai klasikinis „pagarbios baimės“ (awe) išgyvenimas, kai didybė vienu metu traukia ir gąsdina. Dalis žmonių tokius vaizdus sąmoningai mėgsta, kaip siaubo filmus ar aukštį. Fobija tai tampa tik tada, kai baimės pusė nusveria tiek, kad atsiranda vengimas ir kūno panikos reakcijos.
Kodėl labiausiai gąsdina povandeninės laivų dalys, nors jos tiesiog stovi?
Ten susitinka trys nerimo šaltiniai iš karto: mastelis (korpusas po vandeniu didesnis, nei atrodo), gelmės nematomumas (kas dar ten yra?) ir „ne vietoje“ esantis objektas (milžiniškas dirbinys svetimoje stichijoje). Šis derinys turi net atskirą pavadinimą, submechanofobija. Mechanika ta pati kaip gylio baimės, todėl ir dirbama su ja per gylio ir vandens ekspoziciją.
Ar megalofobija gali trukdyti realiam gyvenimui Lietuvoje?
Gali, nors ir rečiau nei kitos fobijos: keltas per Baltiją, Klaipėdos uostas, kruizai, vėjo jėgainių parkai (ir darbas juose), kelionės su monumentaliais objektais. Jei dėl baimės jau keitėte maršrutus ar atsisakėte planų, tai pakankama priežastis baimę treniruoti, o ne toliau plėsti vengimo zoną.
Ar mano atsakymai saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- American Psychiatric Association (2013). Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, 5th ed. Specific Phobia.
- Öst L.-G. (1989). One-session treatment for specific phobias. Behaviour Research and Therapy.
- NHS. Phobias: overview, symptoms and treatment.
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.
