Gylio baimės testas
Gylio baimė (batofobija) yra subtilesnė vandens baimės sesuo: žmogus gali ramiai plaukioti baseine, bet ežero viduryje, kur po kojomis tamsi nežinomybė, jį apima siaubas. Bijoma ne vandens, o to, ko nesimato: gylio, dugno nebuvimo, „kažko“ apačioje.
Ši baimė ypač suklesti interneto laikais, nes gelmių nuotraukos ir „talasofobijos“ turinys ją ir maitina, ir populiarina. 10 klausimų padės įvertinti, kiek ji valdo jūsų vasaras. Užtruksite apie 2 minutes.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Kas yra batofobija (ir talasofobija)?
Batofobija (gr. „bathos“ reiškia gylį) yra intensyvi gylio baimė; artima jos giminaitė yra talasofobija, gilių ir atvirų vandenų (jūros, vandenyno) baimė. Abiejų šerdis ta pati: ne vanduo, o vizualinės informacijos nebuvimas, nes smegenys nemato, kas apačioje, ir užpildo tamsą grėsmėmis, kaip ir tamsos baimėje.
Evoliuciškai tai suprantama: nepermatomas gilus vanduo mūsų protėviams buvo reali rizika (srovės, plėšrūnai, skendimas), o žmogaus kūnas gelmėje yra ne savo terpėje. Todėl lengvas nejaukumas gelmėje normalus daugumai; fobija prasideda, kai jis virsta panika ir vengimu ten, kur objektyviai saugu.
Kodėl gylio baimę maitina vaizduotė?
Batofobija yra bene labiausiai „vaizduotės varoma“ fobija: pavojaus scenarijus kuria ne jutimai, o mintys („kas, jei kažkas pačiups už kojos“, „po manimi 30 metrų juodumos“). Interneto „gelmių siaubo“ turinys (nuskendę laivai, povandeninės nuotraukos su begaline tamsa) šią vaizduotę treniruoja kasdien.
Praktinė išvada dviguba: pirma, ribokite tokį turinį, jei pastebite, kad jis stiprina baimę realiame vandenyje; antra, vaizdinė ekspozicija veikia ir gydymui: tos pačios gelmių nuotraukos, žiūrimos sąmoningai ir dozuotai (nuo švelnių iki intensyvių, leidžiant nerimui atslūgti), padeda smegenims priprasti prie gylio vaizdo saugioje aplinkoje.
Kaip įveikiama gylio baimė?
Laiptai natūralūs: gelmės vaizdai ekrane, baseino gilioji zona (skaidrus vanduo, kai matote dugną, bet nesiekiate), atviras vanduo palei krantą, kur siekiate dugną, palaipsniui gilyn su plūduru (plaukimo plūduras yra puiki priemonė: ir saugumas, ir matomumas), ramus plaukimas gilumoje. Kiekvienoje pakopoje būkite, kol nerimas nukrinta bent perpus.
Techniniai pagalbininkai realiai keičia žaidimą: plaukimo akiniai (matomumas vandenyje mažina „nežinomybę“), ryškus plūduras, plaukimas su partneriu palei krantą lygiagrečiai (ne tolyn nuo jo). Ir svarbi riba: gylio baimė neturi virsti ir neatsargumu, nes atvirame vandenyje visada galioja realios saugumo taisyklės (nežinomose vietose nenardyti, vengti srovių, nevartoti alkoholio). Sveika pagarba vandeniui ir fobija yra skirtingi dalykai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kuo gylio baimė skiriasi nuo vandens baimės?
Vandens baimė (akvafobija) apima vandenį apskritai, dažnai net seklų, ir dažniausiai susijusi su skendimo baime ar įgūdžio stoka. Gylio baimė specifiškesnė: sekliame vandenyje ramu, panika kyla ten, kur nesimato ar nesiekiama dugno. Jei abejojate, atlikite abu testus, nes sprendimo keliai kiek skiriasi.
Moku plaukti gerai, bet gelmėje panikuoju. Kodėl?
Nes problema ne įgūdis, o interpretacija: gelmėje smegenys netenka vizualinio saugumo (dugno) ir įjungia grėsmės režimą, o panika savo ruožtu tikrai apsunkina plaukimą, ir tai pajutęs kūnas baimę „patvirtina“. Sprendimas yra laipsniška ekspozicija gelmei su saugumo priemonėmis, o ne daugiau plaukimo technikos.
Ar nardymas gali padėti įveikti gylio baimę?
Kartais, paradoksaliai, taip: nardymas su akiniais ar vamzdeliu tamsią nežinomybę paverčia matomu pasauliu, ir baimė netenka kuro. Daugelis batofobų atranda, kad matomas dugnas nebaisus. Bet pradėkite nuo seklumos ir skaidraus vandens, ir tik savo tempu.
Ar mano atsakymai saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- American Psychiatric Association (2013). Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, 5th ed. Specific Phobia.
- Öst L.-G. (1989). One-session treatment for specific phobias. Behaviour Research and Therapy.
- NHS. Phobias: overview, symptoms and treatment.
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.
