Pasitikėjimo savimi testas
Pasitikėjimas savimi yra tikėjimas, kad sugebėsite susitvarkyti: išspręsti sunkią užduotį, pasakyti savo nuomonę, priimti sprendimą ar atsitiesti po nesėkmės. Pasitikintis savimi žmogus nebūtinai nejaučia abejonių. Jis jas jaučia, bet vis tiek veikia, nes tiki, kad pastangos atsipirks.
Šie 16 teiginių apima penkias sritis: iššūkius, nuomonės reiškimą, sprendimus, atsigavimą po nesėkmių ir naujų dalykų išbandymą. Testas remiasi psichologo Alberto Bandūros aprašytu tikėjimu savo gebėjimais. Pažymėkite, kiek kiekvienas teiginys jums tinka. Atsakymai niekur nesiunčiami.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Kas yra pasitikėjimas savimi ir iš kur ši idėja
Psichologijoje tikėjimas savo gebėjimais angliškai vadinamas self-efficacy (lietuviškuose moksliniuose tekstuose kartais „saviveiksmingumas“). Šią sąvoką 1977 m. aprašė Albertas Bandūra: tai žmogaus tikėjimas, kad jis sugebės atlikti tai, ko reikia norimam tikslui pasiekti. Bandūra parodė, kad šis tikėjimas lemia, kokių užduočių imamės, kiek pastangų įdedame ir kaip ilgai nepasiduodame susidūrę su kliūtimis.
Vokiečių psichologai Ralfas Schwarzeris ir Matthiasas Jerusalemas vėliau aprašė bendrą pasitikėjimą savo jėgomis, tai yra ne vienos srities (pavyzdžiui, matematikos ar sporto), o platesnį tikėjimą, kad įvairiose situacijose sugebėsite susitvarkyti. Jų klausimynas išverstas į dešimtis kalbų. Šio testo klausimus sukūrėme patys: jie remiasi ta pačia idėja, bet apima ir kasdienes situacijas: nuomonės reiškimu, sprendimais ir naujų dalykų išbandymu.
Kuo pasitikėjimas savimi skiriasi nuo savivertės
Šios sąvokos dažnai painiojamos, bet jos skirtingos. Savivertės testas (Rosenbergo skalė) vertina, kaip vertinate save kaip žmogų: ar jaučiatės vertingas (-a), ar esate patenkintas (-a) savimi. Šis testas vertina, kiek tikite savo gebėjimais: ar imsitės sunkios užduoties, ar pasakysite nuomonę, ar atsitiesite po nesėkmės.
Galima turėti gerą savivertę, bet nepasitikėti savimi naujoje srityje, pavyzdžiui, pradėjus naują darbą. Ir atvirkščiai: kai kurie žmonės labai pasitiki savo profesiniais gebėjimais, bet giliai viduje jaučiasi nevertingi. Todėl verta atlikti abu testus. Asertyvumo testas vertina dar siauresnį dalyką: kaip mokate išsakyti savo norus ir ginti ribas, gerbdami kitus.
Kaip pasitikėjimas savimi atrodo kasdien
Pasitikintis savimi žmogus nebūtinai yra garsiausias kambaryje. Dažniau tai matyti iš tokių dalykų:
- Iššūkiai: sunki užduotis kelia norą pabandyti, o ne norą jos išvengti
- Nuomonė: gali pasakyti, ką galvoja, net jei nėra visiškai tikras (-a)
- Sprendimai: apsisprendžia, net kai visko žinoti neįmanoma, ir prisiima atsakomybę
- Nesėkmės: po klaidos ieško, ką daryti kitaip, o ne įrodymų, kad „nieko nesugeba“
- Nauji dalykai: ryžtasi mokytis, nors pradžioje atrodys nevykusiai
Kaip stiprinti pasitikėjimą savimi
Bandūra išskyrė keturis pasitikėjimo šaltinius. Jie vis dar laikomi geriausiu atspirties tašku, o prie jų verta pridėti dar vieną patarimą:
- Savos sėkmės: stipriausias šaltinis. Imkitės mažų, pasiekiamų žingsnių ir pamažu didinkite sunkumą
- Kitų pavyzdys: matydami panašų žmogų, kuriam pavyko, labiau patikime, kad galime ir mes
- Padrąsinimas: palaikančių žmonių žodžiai padeda pradėti, ypač kai jie paremti tikrais faktais
- Kūno būsena: jaudulį prieš svarbų įvykį galima suprasti kaip pasiruošimą, o ne kaip ženklą, kad nepavyks
- Veikti nelaukiant drąsos: pasitikėjimas dažniau ateina po veiksmo nei prieš jį
Dažniausiai užduodami klausimai
Kuo pasitikėjimas savimi skiriasi nuo savivertės?
Savivertė yra bendras jausmas, kiek esate vertingas (-a) kaip žmogus. Pasitikėjimas savimi yra tikėjimas, kad sugebėsite susitvarkyti su užduotimis ir iššūkiais. Jie susiję, bet nėra tas pats. Savivertę galite pasitikrinti savivertės testu.
Ar pasitikėjimą savimi galima išugdyti?
Taip. Pasitikėjimas savimi labiausiai auga iš patirties: kai imatės užduočių, kurios šiek tiek baugina, ir pamatote, kad galite. Padeda ir kitų pavyzdys, palaikantys žmonės bei švelnesnis vidinis balsas.
Ar per didelis pasitikėjimas savimi gali kenkti?
Gali, jei jis nebeatitinka tikrovės: žmogus nepasiruošia, ignoruoja patarimus ar nepripažįsta klaidų. Sveikas pasitikėjimas savimi remiasi tikromis patirtimis ir leidžia pasakyti „nežinau“ ar „suklydau“.
Kodėl darbe pasitikiu savimi, o asmeniniame gyvenime ne?
Pasitikėjimas savimi dažnai skiriasi skirtingose srityse, nes jis auga iš patirties, o patirčių kiekvienoje srityje turime skirtingai. Šis testas rodo bendrą vaizdą, bet naudinga pastebėti, kur abejonės stipriausios.
Ar mano atsakymai saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- Bandura A. (1977). Self-efficacy: Toward a unifying theory of behavioral change. Psychological Review, 84(2), 191-215.
- Bandura A. (1997). Self-Efficacy: The Exercise of Control. W. H. Freeman.
- Schwarzer R., Jerusalem M. (1995). Generalized Self-Efficacy scale. In J. Weinman, S. Wright, M. Johnston (Eds.), Measures in Health Psychology: A User’s Portfolio. Causal and Control Beliefs (pp. 35-37). NFER-NELSON.
- Luszczynska A., Scholz U., Schwarzer R. (2005). The General Self-Efficacy Scale: Multicultural validation studies. The Journal of Psychology, 139(5), 439-457.
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.