Pereiti prie turinio
VisiTestai.lt
Savęs pažinimas

Augimo mąstysenos testas

Ar protas ir talentai yra duoti visam gyvenimui, ar juos galima užsiauginti? Psichologė Carol Dweck pastebėjo, kad žmonės į šį klausimą atsako skirtingai, ir tai veikia jų elgesį: vieni sunkią užduotį mato kaip progą išmokti, kiti kaip pavojų parodyti, kad „neturi gabumų“. Pirmąjį požiūrį ji pavadino augimo mąstysena (angl. growth mindset), antrąjį fiksuota mąstysena (angl. fixed mindset).

Keturiolika mūsų pačių parengtų teiginių apima tai, ką tiria Dweck ir jos kolegos: požiūrį į intelektą, talentus ir asmenybę, reakciją į nesėkmę, kritiką ir pastangas. Rezultatas parodys, į kurią pusę krypstate. O žemiau rasite ir tai, ko dažnai nepasakoja motyvacinės knygos: ką apie mąstysenos poveikį rodo dideli, kruopštūs tyrimai.

Pasidalinti:
14 klausimų ~3 min. Nemokamas

Pradėkite testą

Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.

Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.

Kas yra augimo ir fiksuota mąstysena?

Idėja kilo iš Carol Dweck tyrimų su vaikais. 1988 metais ji kartu su Ellen Leggett aprašė, kad vaikai, susidūrę su sunkiomis užduotimis, elgiasi dviem būdais: vieni pasiduoda ir pradeda menkinti save, kiti stengiasi dar labiau ir ieško naujų sprendimų. Skirtumas, pasak autorių, susijęs su tuo, ką vaikai mano apie protą: ar jis yra pastovus dydis, ar gali augti.

Kas mano, kad gebėjimai pastovūs, tas siekia įrodyti, kad jų turi, todėl vengia rizikos ir klaidų. Kas mano, kad gebėjimai auga, tas siekia išmokti, todėl klaidas laiko proceso dalimi. Plačiajai visuomenei šią idėją Dweck pristatė 2006 metais knyga „Mindset“, ir nuo tada ji tapo viena populiariausių psichologijos sąvokų mokyklose ir įmonėse.

Kaip mąstysena pasireiškia kasdienybėje?

Mąstysena labiausiai matyti ne tada, kai sekasi, o tada, kai sunku. Žmogus su fiksuota mąstysena po blogo įvertinimo dažniau galvoja „aš tiesiog nemoku matematikos“, o su augimo mąstysena „man reikia kitaip ruoštis“. Abu gali būti vienodai gabūs, bet jų kitas žingsnis skirsis.

  • Iššūkiai: ar renkatės saugias užduotis, ar tas, kuriose daugiau išmoktumėte?
  • Nesėkmės: ar jos jums yra nuosprendis, ar informacija?
  • Pastangos: ar jos rodo gabumų stoką, ar yra normali mokymosi dalis?
  • Kritika: ar ją ginate, ar ieškote, kas joje naudinga?
  • Kitų sėkmė: ar ji jus menkina, ar įkvepia?

Ką rodo dideli tyrimai: sąžiningas vertinimas

Populiariose knygose ir mokymuose augimo mąstysena kartais pristatoma kaip raktas į sėkmę. Didesni ir kruopštesni tyrimai piešia kuklesnį vaizdą. 2018 metų dvi metaanalizės (Sisk ir kolegos), apjungusios šimtus tūkstančių dalyvių, parodė, kad ryšys tarp mąstysenos ir mokymosi rezultatų yra silpnas, o mokyklose vykdomų mąstysenos programų bendras poveikis pažymiams labai mažas. Šiek tiek didesnė nauda pastebėta tik kai kurioms grupėms, pavyzdžiui, mokiniams, kuriems mokytis sekasi sunkiau.

2019 metais žurnale „Nature“ paskelbtas didelis nacionalinis eksperimentas su JAV devintokais (Yeager ir kolegos) parodė, kad trumpa, mažiau nei valandą trunkanti internetinė programa šiek tiek pagerino silpniau besimokančių mokinių pažymius, tačiau poveikis buvo nedidelis ir priklausė nuo mokyklos aplinkos: jis buvo matomas ten, kur bendraklasių nuostatos palaikė mokymąsi. Išvada paprasta: mąstysena svarbi, bet ji yra vienas iš daugelio veiksnių, o ne stebuklingas jungiklis.

Kuo šis testas skiriasi nuo atsparumo ir motyvacijos testų?

Mąstysena yra įsitikinimas apie tai, ar gebėjimai keičiasi. Atsparumo testas matuoja, kaip greitai atsigaunate po sunkumų, o motyvacijos testas parodo, kas jus skatina veikti. Šie dalykai susiję: tikėjimas augimu gali padėti atsitiesti po nesėkmės, bet galima tikėti augimu ir vis tiek ilgai atsigauti po smūgio.

Panašiai nesėkmės baimės testas vertina emociją, kuri dažnai lydi fiksuotą mąstyseną, o perfekcionizmo testas rodo, kiek reikalaujate iš savęs. Jei jus domina, kaip mąstymo įpročiai veikia savijautą, plačiau apie tai rasite straipsnyje apie 10 mąstymo iškraipymų.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar augimo mąstysena tikrai veikia?

Iš dalies. Tikėjimas, kad gebėjimai gali augti, siejasi su didesniu atkaklumu ir noru priimti iššūkius, tačiau dideli tyrimai rodo, kad jo poveikis mokymosi rezultatams yra mažas ir labiausiai pastebimas tam tikroms grupėms, pavyzdžiui, mokiniams, kuriems sekasi sunkiau. Mąstysena padeda, kai kartu yra geras mokymas, laikas ir palaikanti aplinka, bet jų nepakeičia.

Ar galima pakeisti savo mąstyseną?

Taip, nors ne vienu sakiniu. Padeda prisiminti savo pačių pažangos pavyzdžius, keisti vidinį kalbėjimą („dar nemoku“ vietoj „nemoku“), girti save ir kitus už strategiją bei atkaklumą, o ne už „gabumą“, ir sąmoningai rinktis užduotis, kuriose galite išmokti. Svarbiausia ne tikėjimas, o tai, ką su juo darote po nesėkmės.

Kas yra „netikra augimo mąstysena“?

Taip Dweck ir jos kolegos vadina dažną nesusipratimą: kai žmogus mano turintis augimo mąstyseną, bet ją supranta tik kaip pastangų gyrimą ar pozityvų požiūrį. Pastangos be tinkamos strategijos ir pagalbos dažnai neveda į pažangą, o vaikui pasakyta „svarbiausia, kad stengeisi“ po nesėkmės gali skambėti kaip paguoda, o ne kaip pagalba. Tikra augimo mąstysena klausia: ką galiu daryti kitaip?

Ar fiksuota mąstysena yra blogai?

Ne visada. Kai kurie dalykai iš tiesų keičiasi lėtai, o realistiškas savo ribų vertinimas padeda priimti protingus sprendimus. Problema atsiranda tada, kai fiksuotas požiūris trukdo bandyti tai, kas iš tikrųjų išmokstama, arba kai kiekviena nesėkmė tampa nuosprendžiu sau. Beveik visi turime abiejų mąstysenų mišinį.

Ar mano atsakymai saugomi?

Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.

Šaltiniai ir metodika

Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.

Ar šis testas jums buvo naudingas?