Pereiti prie turinio
VisiTestai.lt

Kaip įveikti vienatvę: žingsniai atgal prie žmonių

Vienatvė yra ne žmonių skaičius aplink, o skausmingas atotrūkis tarp ryšių, kurių norisi, ir tų, kurie yra. Todėl vienišam galima jaustis ir pilname biure, ir šeimoje. Ir todėl patarimas „tiesiog daugiau bendrauk“ dažnai neveikia: problema būna ne bendravimo kiekyje, o jo gylyje arba mintyse, kurios neleidžia prisiartinti.

Užsitęsusi vienatvė turi klastą: ji daro mus atsargesnius ir jautresnius atstūmimui, o tai dar labiau retina ryšius. Žemiau žingsniai, kurie šį ratą suka atgal.

  1. Atskirkite, ko trūksta: žmonių ar artumo

    Vienatvė būna dviejų rūšių, ir jų receptai skirtingi. Socialinė vienatvė yra rato trūkumas: nėra su kuo nueiti į kiną, pajudėti, švęsti. Emocinė vienatvė yra gylio trūkumas: žmonių aplink gal ir yra, bet nėra nė vieno, kuris jus tikrai pažįsta. Pirmajai reikia naujų aplinkų, antrajai reikia gilinti esamus ryšius. Pasižiūrėkite į savo situaciją sąžiningai: nuo atsakymo priklauso visi kiti žingsniai.

  2. Pradėkite nuo mažų, saugių kontaktų

    Ilgai pabuvus vienatvėje, socialinis raumuo sustingsta, ir dideli žingsniai gąsdina. Pradėkite nuo mažų: persimeskite žodžiu su pardavėju, pasisveikinkite su kaimynu, parašykite senam draugui „prisiminiau tave, kaip gyveni?“. Šie kontaktai atrodo menki, bet daro svarbų darbą: smegenys iš naujo mokosi, kad kontaktas yra saugus ir dažniausiai malonus.

  3. Įsirašykite ten, kur žmonės kartojasi

    Draugystės beveik niekada negimsta iš vieno susitikimo: joms reikia pasikartojančio buvimo kartu be spaudimo. Todėl veiksmingiausia vienatvės priemonė yra reguliari bendruomenė: būrelis, sporto grupė, choras, savanorystė, kursai. Rinkitės pagal du kriterijus: veikla turi bent kiek dominti ir kartotis kas savaitę. Pažintys atsiras savaime, per kelis mėnesius, be jokių specialių pastangų.

  4. Gilinkite, ne tik plėskite

    Jei ratą turite, bet jis paviršutinis, kelias kitas: rizikuokite atvirumu pirmi. Vietoje įprasto „viskas gerai“ pasakykite kiek daugiau tiesos; pakvieskite žmogų dviese, ne tik kompanijoje; užduokite klausimą apie jo gyvenimą ir tikrai išklausykite. Artumas beveik visada prasideda nuo vieno žmogaus drąsos žengti pusę žingsnio giliau, ir tas žmogus galite būti jūs.

  5. Tikrinkite vienatvės mintis

    Užsitęsusi vienatvė gamina mintis, kurios atrodo kaip faktai: „niekam neįdomus“, „trukdysiu“, „neatsakė, nes nemėgsta“. Tyrimai rodo, kad darbas būtent su šiomis mintimis vienatvę mažina stipriau nei bet koks bendravimo kiekis. Pagavę tokią mintį, paklauskite: koks įrodymas? Kokie dar galimi paaiškinimai? Ką pasakyčiau draugui, kuris taip galvoja apie save?

  6. Naudokite ekranus kaip tiltą, ne kaip pakaitalą

    Skrolinimas kuria buvimo tarp žmonių iliuziją, bet vienatvės nemažina, o palyginimai su svetimomis vitrinomis ją gilina. Taisyklė paprasta: ekranai turi vesti prie gyvo kontakto, o ne jį pakeisti. Vietoje pasyvaus naršymo parašykite konkrečiam žmogui; vietoje ilgo susirašinėjimo pasiūlykite paskambinti ar susitikti.

Ko vengti

  • Nelaukite, kol pakvies pirmi: dauguma žmonių laukia lygiai taip pat, todėl kviesdami pirmi beveik neturite konkurencijos.
  • Nedarykite išvadų iš vieno nepavykusio bandymo: neatsakyta žinutė dažniausiai reiškia užimtumą, ne atstūmimą.
  • Nesigėdykite vienatvės: ją reguliariai jaučia maždaug kas trečias žmogus, tiesiog niekas apie tai nekalba.
  • Nekeiskite gyvo ryšio begaliniu turinio vartojimu: jis užpildo vakarą, bet ne poreikį.

Kada kreiptis pagalbos

Kreipkitės į specialistą, jei vienatvė tęsiasi ilgai ir žingsniai nejuda iš vietos: dažnai ją užrakina socialinis nerimas, žema savivertė ar prislėgta nuotaika, su kuriais psichologai dirba veiksmingai. Pasitikrinkite vienatvės, socialinio nerimo ir depresijos testais: jie parodys, ar vienatvė turi palydovų.

Jei vienatvės fone kyla minčių, kad niekam nerūpite ir gyventi neverta, skambinkite „Vilties linijai“ 116 123 (visą parą, nemokamai): pokalbis su budinčiu žmogumi yra tikras kontaktas, prieinamas šiąnakt.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kaip susirasti draugų suaugus?

Trys dalykai, kuriuos patvirtina ir tyrimai, ir patirtis: reguliarumas (būkite ten, kur tie patys žmonės kartojasi kas savaitę), laikas (artimai draugystei reikia dešimčių valandų kartu, todėl nenusiminkite, jei po mėnesio jos dar nėra) ir iniciatyva (po gero pokalbio ženkite kitą žingsnį: pasiūlykite kavą, pasidalinkite kontaktu). Suaugusiųjų draugystės gimsta lėčiau nei mokykloje, bet gimsta.

Man gera vienam. Ar būtina „įveikinėti“ vienatvę?

Ne. Buvimas vienam ir vienatvė yra skirtingi dalykai: pirmasis yra aplinkybė, kuri gali būti maloni, antroji yra skausmas dėl trūkstamo ryšio. Jei jums ramu ir nieko netrūksta, jūsų gyvenimo būdas nereikalauja taisymo. Šis patarimas skirtas tiems, kam vienatvė skauda.

Ar vienatvė tikrai kenkia sveikatai?

Taip, lėtinė vienatvė tyrimuose siejama su prastesne psichikos ir fizine sveikata: smegenys ryšio trūkumą vertina kaip pavojų ir laiko kūną įtampos režime. Bet tai ne priežastis panikai, o priežastis vienatvę laikyti rimtu, sprendžiamu dalyku, kaip miegą ar mitybą.

Šaltiniai

Kiti patarimai

Susiję sutrikimų aprašymai

Susiję straipsniai