Kaip pakelti savivertę: žingsniai, kurie veikia
Savivertė nėra įgimtas dydis ir ne loterija: tai santykis su savimi, kuris susiformavo per patirtį ir todėl gali keistis. Blogoji žinia ta, kad jis nesikeičia nuo vieno motyvacinio posakio. Geroji ta, kad jis pamatuojamai keičiasi nuo elgesio: nuo to, kaip su savimi kalbate, ką sau pažadate ir ištesite, su kuo save lyginate ir kuo apsupate.
Žemiau žingsniai, kurie turi pagrindą tyrimuose, ir keli populiarūs patarimai, kurių geriau atsisakyti.
-
Pagaukite vidinį kritiką ir pakeiskite toną
Žema savivertė beveik visada kalba vidinio kritiko balsu: „nevykėlis, vėl sugadinai, kiti geresni“. Pirmas žingsnis yra šį balsą pastebėti ir atskirti nuo faktų. Paprastas testas: ar taip pasakytumėte draugui, kuris padarė tą pačią klaidą? Jei ne, vadinasi, tai ne tiesa, o įprotis. Kalbėkite su savimi taip, kaip kalbėtumėte su draugu: tyrimai rodo, kad užuojauta sau ne atpalaiduoja, o padeda greičiau atsitiesti ir bandyti vėl.
-
Rinkite faktus, ne jausmus
Žema savivertė turi atrankinę atmintį: nesėkmes įsimena, o tai, kas pavyko, nubraukia kaip „atsitiktinumą“. Atsverkite tai sąmoningai: kas vakarą užrašykite tris dalykus, kurie šiandien pavyko, kad ir mažus. Po mėnesio turėsite faktų sąrašą, su kuriuo vidiniam kritikui bus sunkiau ginčytis. Jausmas „esu nevykęs“ nėra įrodymas, tai tik jausmas.
-
Duokite sau mažus pažadus ir juos tesėkite
Savivertė auga ne nuo minčių apie save, o nuo patirties, kad savimi galima pasitikėti. Kiekvienas mažas ištesėtas pažadas sau (pasivaikščioti, paskambinti, atsigulti laiku) yra plyta į šį pamatą, o kiekvienas didelis neištesėtas pažadas jį griauna. Todėl žadėkite mažai ir tesėkite: geriau 10 minučių kasdien nei didingas planas, kuris žlugs trečiadienį.
-
Sutvarkykite palyginimų srautą
Savivertė kenčia nuo lyginimosi su vitrinomis: socialiniuose tinkluose matote geriausias kitų gyvenimo akimirkas ir lyginate jas su visa savo kasdienybe. Atsisakykite paskyrų, po kurių jaučiatės blogiau, ir jei lyginatės, lyginkitės su savimi prieš metus, o ne su svetima vitrina. Tai vienintelis palyginimas, kuris ką nors matuoja.
-
Judinkite kūną ir miegokite
Skamba per paprastai, bet fiziologija yra savivertės grindys: neišsimiegojęs, sustingęs kūnas visas mintis apie save nudažo tamsiau. Reguliarus judėjimas tyrimuose nuosekliai siejasi su geresniu savęs vertinimu, ir ne dėl išvaizdos, o dėl veiksmingumo jausmo: „aš galiu save pajudinti“. Pradėkite nuo pasivaikščiojimo, ne nuo abonemento.
-
Ginkite savo ribas
Kaskart, kai sutinkate su tuo, ko nenorite, vidus užsirašo žinutę „mano norai nesvarbūs“. Kaskart, kai ramiai pasakote „ne“, užsirašo priešinga. Ribos ir savivertė auga kartu, todėl pradėkite nuo mažų situacijų: atsisakykite nepatogaus prašymo, išsakykite nuomonę, kuri skiriasi. Kaip tai daryti, žingsnis po žingsnio surašyta patarime kaip nustatyti ribas ir pasakyti „ne“.
-
Būkite tarp žmonių, kurie jus stiprina
Savivertė yra ir aplinkos produktas: šalia žmonių, kurie nuolat kritikuoja, menkina ar lygina, ji neaugs, kad ir kiek dirbtumėte su savimi. Peržiūrėkite, po kokių susitikimų jaučiatės geriau, o po kokių visada mažesni, ir sąmoningai dozuokite antruosius. Tai ne išdidumas, o higiena.
Ko vengti
- Nelaukite, kol „pasijusite vertas“, kad pradėtumėte veikti: savivertė ateina po veiksmų, ne prieš juos.
- Nekartokite tuščių afirmacijų prieš veidrodį: tyrimai rodo, kad žemos savivertės žmonėms „aš nuostabus“ kartojimas savijautą gali net pabloginti, nes vidus iškart prieštarauja.
- Nesiekite tobulumo: standartas „arba puikiai, arba nieko“ yra žemos savivertės kuras, o ne vaistas.
- Nestatykite savivertės vien ant pasiekimų ir pagyrų: toks pamatas griūva su pirma nesėkme.
Kada kreiptis pagalbos
Jei žema savivertė lydi jus nuo vaikystės, jei ją palaiko nuolatinis vidinis kritikas arba jei kartu jaučiate prislėgtą nuotaiką, tuštumą ar nenorą nieko daryti ilgiau nei porą savaičių, verta žiūrėti giliau: žema savivertė dažnai yra depresijos dalis arba senų patirčių pėdsakas, su kuriuo veiksmingai dirba psichoterapija.
Pasitikrinkite savivertės ir depresijos testais: jei abiejų testų rezultatai kelia nerimą, pokalbis su psichologu duos daugiau nei bet kokia savipagalba.
Dažniausiai užduodami klausimai
Per kiek laiko galima pakelti savivertę?
Pirmi pokyčiai (švelnesnis tonas su savimi, faktų sąrašas) jaučiasi per kelias savaites, bet gilesnis santykio su savimi pokytis yra mėnesių darbas: savivertė formavosi metais, todėl ir perrašoma ne per naktį. Svarbiausia ne greitis, o kryptis ir pastovumas.
Kuo savivertė skiriasi nuo pasitikėjimo savimi?
Pasitikėjimas savimi yra tikėjimas, kad sugebėsiu konkrečioje srityje (kalbėti, vairuoti, dirbti), o savivertė yra gilesnis jausmas, kad esu vertingas nepriklausomai nuo rezultatų. Galima būti labai pasitikinčiu profesionalu su žema saviverte: tada kiekviena klaida išgyvenama kaip savo vertės griūtis.
Ar savivertę gali pakelti kiti žmonės?
Palaikanti aplinka labai padeda, bet vien išorinių pagyrų neužtenka: jei vidus jomis netiki, jos nuslysta. Tvariausia formulė yra iš vidaus ir išorės kartu: jūs keičiate elgesį ir kalbą su savimi, o aplinka tam pritaria, o ne griauna.
Šaltiniai
- Neff K. D. (2011). Self-compassion, self-esteem, and well-being. Social and Personality Psychology Compass, 5(1)
- Wood J. V., Perunovic W. Q., Lee J. W. (2009). Positive self-statements: power for some, peril for others. Psychological Science, 20(7)
Kiti patarimai
Susiję sutrikimų aprašymai
Susiję testai
Susiję straipsniai
2024 m. vasario 11 d.
10 mąstymo iškraipymų pagal Burnsą (su pavyzdžiais)
Katastrofizavimas, „viskas arba nieko“, minčių skaitymas. 10 kognityvinių iškraipymų, kurie gadina nuotaiką, su gyvenimiškais pavyzdžiais ir būdais juos atremti.
Skaityti straipsnį2024 m. rugsėjo 20 d.
Kas yra labai jautrus žmogus (HSP): 12 požymių
Jus išsekina triukšmas, giliai paveikia filmai, o kritika skauda dienomis? Galbūt esate labai jautrus žmogus (HSP). 12 požymių, mokslo žvilgsnis ir kaip su tuo gyventi stipriai.
Skaityti straipsnį